Tai rodo, kad kas tai rimtai dirba prieš disidentą. Sutelkti kultūros veikėjų nuomonę, net 700 asmenų, be abejo yra plati veikla ir nemenkas įdirbis. Mažiau kas supranta, kad sutelkti kultūros šviesuolis kaip reikia režimui nėra taip jau sunku. Svarbiausia kultūros žmonių paslaptis - be elito palaikymo jie greit nusiristų iki bohemininkų valkatų lygio, todėl kai valdžia jų paprašo kokios nors paslaugos, jiems itin nepatogu atsakyti. Kultūrininkus mums pateikia kaip minties šviesulius, tačiau iš tiesų neretai tai valdžios prostitutės - už protekciją nesilaužydami kalbės ką elitas užsakys. 

Tai tiek apie menininkus, kuriems dabar nesitveria savo kailyje jog kultūros reikalais be kitų užsiima ir P. Gražulis. Paminėsiu ir svarbiausius besireiškiančius: D.Ibelhauptaitė, O.Koršunovas, A.Mamontovas.

Darbar apie Gražulio persekiojimą. Pastaruoju metu ujimas tapo gerokai aršesnis, atrodo jau būtų galima pulti ir į paniką. Tačiau jei kyla tokių minčių, noriu pastebėti du dalykus. 

Sovietmečio paskutiniais metais režimas pakišo po ratais (imitavo automobilių avarijas) ne vieną disidentą. Tamsa tankiausia prieš aušrą.

Pažiūrėkite į režimo ekonominę padėtį. Biudžeto pajamos eina velniop, greitai jie neapmokės būtinų valstybės išlaidų. Net premjer Šimonyt retokai rodosi. Taip kad gal jie dabar ir rūpinasi tualetų seime reforma ar teikia vienaląstes santuokas, šios valdžios krachas gali būti kur kas arčiau nei mums atrodo. 

Kai žlugs, itin nepasisveikuos jos pataikūnams. Talmudas sako, kad tas, kuris rodo pagarbą kvailiui, yra kaip akmenėlis akmenų krūvos viršuje. Jeigu kas išspardys pačią krūvą, tas akmenėlis viršuje lėks pirmas, be to, kris iš aukščiausiai.