JAV jau matoma aiški tendencija: įmonės vis atsargiau samdo pradedančiuosius darbuotojus, nes dalį jų darbo dirbtinis intelektas gali atlikti greičiau ir pigiau. Patyrę specialistai dar išlieka paklausūs, nes jie supranta kontekstą, mato klaidas ir moka priimti sprendimus.
Bet čia ir prasideda didžiausia problema.
Jeigu nebesamdysime jaunų žmonių, kur jie įgis patirties? Kas po dešimties metų pakeis šiandieninius patyrusius specialistus?
Todėl Lietuvai svarbiausias klausimas šiandien yra ne tai, kiek turime dirbtinio intelekto konferencijų. Svarbiausia, ar mūsų švietimo sistema apskritai supranta, kokiai darbo rinkai ruošia vaikus.
Ar dar verta mokyti mechaniškai atkartoti informaciją, kurią dirbtinis intelektas suranda per sekundę?
Ar universitetai ruošia specialistus darbams, kurių po penkerių metų gali beveik nebelikti?
Ar mokyklose vaikai mokomi dirbti su dirbtiniu intelektu, tikrinti jo atsakymus, kritiškai mąstyti, kurti, spręsti problemas?
Nes laimės ne tas, kuris bandys konkuruoti su mašina.
Laimės tas, kuris mokės ją valdyti.
Ir čia Lietuva neturi daug laiko. Darbo rinka keičiasi jau dabar, o mūsų švietimo sistema vis dar ruošiama pasauliui, kuris labai greitai gali nebeegzistuoti.
Skaityti komentarus