Valstybės rezervas tik popieriuje, evakuacinių planų nėra, priedangos vaikų darželiuose, ar mokyklose, pasienio radarai iki šiol nefiksuoja nei dronų nei balionų.
Tokį valstybės ir jos piliečių saugumą paliko konservatoriai 2024 metų pabaigoje, nepaisant dvejus metus trunkančio karo Ukrainoje.
Gyvenome laikotarpiu, kai konservatoriai viešai skalambijo apie grėsmes, tačiau realybėje - nepajudino nei piršto. Kalbos – garsios, sprendimų – nerasta. Deklaracijos – drąsios, veiksmų –nulis. Tai ir yra dvilypumas, kuris šiandien atsisuka prieš valstybę.
Karas Ukrainoje tęsiasi jau penktus metus, o mūsų saugumo jausmas tapo trapus kaip niekada. Tokiose aplinkybėse valstybės rezervas nėra biurokratinė smulkmena – tai valstybės stuburas. Ir šis stuburas buvo sąmoningai paliktas silpnas.
Apie tai, kaip „sekėsi“ laikyti pasirengimo egzaminą, šiandien svarstėme Audito komitete. Be užuolankų.
Valstybės kontrolė aiškiai įvardija: klaidos, aplaidumas, spragos. O apie milijonų eurų iššvaistymą – tyla. Patogi, selektyvi, politiškai naudinga tyla.
Valstybės stiprumas atsiskleidžia artėjant audrai. Mes jau girdime jos griausmą. Ir būtent dabar matome, kas buvo tikra, o kas – tik imitacija.
Kiekviena neužpildyta sandėlio lentyna, kiekvienas atidėtas sprendimas, kiekvienas „vėliau“ – tai ne administracinė smulkmena. Tai tiesioginė rizika piliečių saugumui.
Audito komitetas siunčia aiškų signalą: imitacijų laikai baigėsi. Reikia atsakomybės. Reikia veikiančio mechanizmo. Reikia realių sprendimų – dabar, ne po dar vienos krizės.
Skaityti komentarus