Kultūra nebus podukros vietoje! O kultūros darbuotojai? Ir toliau lauks prie durų?
Artėjant 2027 metų biudžeto svarstymui kultūros ministras laido skambias frazes. Tik štai bėda – gražiais pažadais nei sąskaitų apmokėsi, nei duonos nusipirksi.
Vakar Seimo posėdyje bandžiau išsiaiškinti, kada kultūros darbuotojų atlyginimai pagaliau pasieks šalies vidutinį darbo užmokestį (VDU). Šiuo metu jie tesudaro apie 80 proc. VDU – maždaug 1280 eurų į rankas. Net ir padidinus atlyginimus dešimtadaliu, atotrūkis išliktų nemenkas.
O ką žada ministras? 7–8 procentų didinimą. Patys suprantate prie esamos infliacijos – jokio proveržio. Suprask, problema sena, įsipareigojimų daug, pinigų trūksta. Taigi, kultūra iš podukros vietos lyg ir keliama, deja, tik žodžiais.
Tačiau man rūpėjo ne vien pažadų procentai. Ministro klausiau, kokią kultūrai skiriamų lėšų dalį suvalgo administravimas? Kiek būtų galima sutaupyti optimizavus įstaigų veiklą?
Atsakymo nesulaukiau. Apie administravimo išlaidas – nė žodžio. Matyt, lengviau kalbėti apie tai, kiek pinigų trūksta, nei paaiškinti, ar efektyviai naudojami jau turimi.
Kitas klausimas – atlyginimų netolygumai tarp miestų ir regionų.
Ministras pripažino, kad skirtumai egzistuoja, tačiau nepateikė jokio plano kaip tai spręsti. Vėl daugiau samprotavimų nei atsakymų dėl konkrečios valstybės politikos užtikrinant teisingesnį atlyginimą už tos pačios vertės darbą.
Tiesa ta, kad žmonės maitinami pažadais. Podukros statusą panaikinti kalbomis lengva. Sunkiau – įrodyti tai biudžeto eilutėmis.
Skaityti komentarus