Degalų krizė spaudžia verslą ir gyventojus, o Finansų ministerija? Akcizų mažinti nenori. Aiškių skaičiavimų nėra. Modeliavimo nėra. Alternatyvų nėra.
Finansų ministerija jau kartą šiemet pripažino, kad išaugus degalų kainoms valstybė gauna viršplanines PVM pajamas.
Tai kur šiandien dingo tas pats skaičiuotuvas?
Kiek papildomų PVM pajamų valstybė gauna dėl dabartinio kainų šuolio? Kiek prarastume sumažinę akcizą?Kiek jau prarandame todėl, kad vežėjai degalus pilasi Lenkijoje, Latvijoje?
Štai tokio modeliavimo ir prašiau finansų viceministro Energetikos ir darnios plėtros komiteto posėdyje.
Ne pasakojimo apie deficitą, ne apie augančias skolos aptarnavimo išlaidas. Ne – aiškinimo, kad degalų pardavimas jau Energetikos ministerijos klausimas.
SKAIČIŲ!
O SKAIČIAI iškalbingi: vien per 2026 dyzelino gamintojo „Orlen“ marža išaugo daugiau nei trigubai nuo 17 cnt./l iki 54 cnt./l, nors pačios naftos dedamoji didėjo vos 21 cnt./l.
Nemažai nubyrėjo ir valstybės biudžetui papildomi 12 cnt. nuo kiekvieno parduodamo dyzelino litro.
Taigi dyzelino kainoje degalinėse didmeninė gamintojo dedamoji - 50 %, valstybės mokesčiai (akcizas ir PVM) – 43 % ir čia reikia ieškoti rezervų kainų sumažinimo.
Jeigu valstybė uždirba daugiau vien todėl, kad žmogus degalinėje moka brangiau, sąžininga bent jau suskaičiuoti, kokia dalimi tų papildomų pajamų galima sumažinti naštą tam pačiam žmogui ir verslui.
Kai iš žmonių kišenės paimama daugiau, tačiau nepateikiami jokie skaičiavimai, tai jau ne finansų politiką, o labai patogi buhalterija.
Skaityti komentarus