Pastaraisiais metais Lietuvos gyventojai jau ne kartą girdėjo pažadus, kad energetikos pertvarkos ilgainiui sumažins kainas. Rezultatas: grandioziniai energetiniai projektai su išlaikymo kainomis visuomenei. Elektros sąskaitų šokas, painūs tarifai, valstybės aiškinimai po fakto ir augantis jausmas, kad energetikos sistema tampa vis mažiau suprantama tiems, kurie už ją moka.

Todėl Ignitis grupės naujiena kelia labai konkrečius klausimus: Pirmiausia – kur skaičiai? Kalbama apie 138 mln. eurų paramą, investicijas, strateginę partnerystę ir tarptautinį pasitikėjimą, tačiau nėra atsakyta į elementariausią klausimą: KIEK REALIAI SUMAŽĖS VILNIEČIO SĄSKAITA UŽ ŠILDYMĄ? Penkiais eurais? Vienu procentu? Ar tik teoriškai kažkada ateityje?

Jei kaip skelbiama projektas toks sėkmingas, kodėl beveik puse jo perduodama privačiam fondui? Todėl gyventojai pagrįstai turi klausti: ar valstybė dalijasi rizika ar būsimu pelnu?

Priminsiu, jėgainė statyta naudojant europines lėšas, skolintus pinigus ir sistemą, kurią iš esmės išlaiko vartotojai. Todėl natūralu klausti – kas gaus tikrąją naudą? Kiek pelno iš VKJ iškeliaus už Lietuvos ribų? Ar investuotojo grąža įskaičiuota į tarifus? Kas atsakys, jei projektas po 10 metų taps ekonomiškai nepalankus? Na, o pats pagrindinis klausimas –KODĖL STRATEGINĖ INFRASTRUKTŪRA DALINAI PRIVATIZUOJAMA PO ES SUBSIDIJŲ?

Dar įdomesnis faktas – jėgainės vertė dabar pristatoma kaip kelis kartus didesnė nei pradinis įnašas. Tai pateikiama kaip finansinė pergalė. Tačiau energetikoje aukšta turto vertė dažnai reiškia ir aukštesnę leidžiamą grąžą, kuri galiausiai atsispindi tarifuose. Kitaip tariant, kuo brangesnė infrastruktūra popieriuje, tuo didesnė tikimybė, kad už ją ilgainiui sumokės vartotojas.

Dar vienas labai svarbus dalykas – pasitikėjimas. Energetikos sektorius šiandien susiduria ne su technologijų, bet reputacine krize. Visuomenei nebereikia tuščių pažadų, reikia aiškių garantijų, o ne optimistinių formuluočių.

Matau paradoksą, kai energetikos įmonės kalba investuotojų kalba, o gyventojai laukia vartotojų kalbos. Nes lyderystė statistikoje ir realybės iššūkiai – skirtingi dalykai. Vieni mato kapitalo vertę, pelną, o gyventojai - sąskaitas pašto dėžutėse ir energetinį skurdą.

Todėl ši skambi naujiena ne tik apie investicijas, parodykite skaičius, terminus, mechanizmą. Jei tai ilgalaikė nauda – paaiškinkite rizikas. Jei tai strateginė sėkmė – įrodykite ją ne investuotojų prezentacijose, o vilniečių sąskaitose.
Galiausiai aišku viena, Vilnius taps priklausomas nuo vieno milžiniško projekto, todėl tai tampa tiesiogine socialine rizika.