Ciniškas vaizdas: valstybė atlieka „teisingą“ tarptautinio solidarumo veiksmą, rinka gyvena savo gyvenimą, o visuomenė lieka su klausimu – kam visa tai buvo daroma?
Kuro rezervo paleidimas atskleidė gana nemalonią realybę: vadinamasis „solidarumo mechanizmas“ suveikė kaip politinis ritualas, o ne kaip priemonė mažinti degalų kainas.
Jeigu solidarumas neturi apčiuopiamo rezultato vartotojams, kurie už jį faktiškai sumoka, tuomet jis tampa ne stiprybe, o patogiu pasiteisinimu sprendimams, kurių efektyvumas minusinis.
Valstybė dabar atsidūrė situacijoje, kur rezervą reikės atstatyti tikėtina brangesnėmis kainomis. Tai primena klasiką: parduoti pigiau, kad vėliau pirktum brangiau – tik šįkart tai bus daroma viešais pinigais.
Tačiau turime ir laimėtojus - šioje situacijoje naftos perdirbėjus, Lietuvoje - tai Orlen Lietuva.
Kiekviena krizė tai galimybė monopolininkui susikrauti didesnius pelnus. Eiliniai mokesčių mokėtojai, kaip visada lieka nieko nepešę.
Skaityti komentarus