Rezultatas? Vienos aukščiausių elektros energijos kainų Europoje ir investuotojai, kurie dėl to aplenkia Lietuvą, o didžioji Lietuvos gyventojų dalis balansuoja ties energetinio skurdo riba.

Jeigu tokia institucinė priežiūra būtų veikusi anksčiau, tikėtina, kad šiandien vietoje vieno SGD terminalo, turėtume du už tą pačią permokėtą kainą, nebūtų chaotiškai įgyvendinto elektros rinkos liberalizavimo ar iššvaistytų lėšų jūrinio vėjo parko projektams. 

Naujasis komitetas dalyvaus formuojant energetikos politiką, vykdys Energetikos ministerijos, VERT bei Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos parlamentinę kontrolę – tai funkcija, kuri turėjo būti įgyvendinama jau anksčiau ir kuriai net šiandien taip aktyviai priešinosi konservatoriai.

Iki šiol energetikos klausimai buvo nagrinėjami fragmentiškai – dalis jų patekdavo į Ekonomikos ir Aplinkos komitetus, kiti likdavo komisijos lygmenyje, o nuoseklios, sisteminės parlamentinės priežiūros trūko.

Pažymėsiu, kad tokia praktika seniai yra norma daugelyje Europos šalių. Lietuvoje tiesiog per ilgai nebuvo politinės valios tai įgyvendinti. Mums pavyko.

Paprastai tariant – liks mažiau vietos brangioms klaidoms.