°C
      2024 03 29 Penktadienis

      Jadvygos Balvočiūtės tikslas - atskleisti Lietuvos gamtos potencialą

      Nuotrauka: Asmeninis archyvas

      Autorius: Darius Rekis
      2018-04-24 11:00:00

      Vaistas turi būti kaip vaistas. Aš tai už tai, kad gydytojas visada išrašytų vaistą.

      Vaistininkė Jadvyga Balvočiūtė (g. 1944 m.) nepriklausomybę atgavusioje valstybėje viena pirmųjų ėmėsi rinkti ir savo pačios įkurtame ekologiškame ūkyje auginti vaistažoles. Šiandien ekologiškai auginamoms žolelėms skirtas ūkio plotas siekia 14,21 hektaro, o išauginama ir surenkama produkcijos apie 17 tonų. Iš viso ūkis ir UAB „Jadvygos žolės“ paruošia per 350 rūšių žaliavų arbatoms ir vonioms. Žaliavos pagaminamos iš daugiau kaip 400 skirtingų augalų rūšių ir jokia žaliava nėra importuojama, o pats ūkis įsikūręs Jadvygos gimtinėje, Mažeikių rajone, Gyvolių kaime.

      1968 m. J. Balvočiūtė baigė Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą ir įgijo provizorės (vaistininkės) specialybę. Kiek padirbusi vaistinėje, ji perėjo dirbti į Kauno botanikos sodą. Jo vaistinių augalų laboratorijoje Jadvyga dirbo iki 1990 m. rudens. Darbo Botanikos sode laikotarpiu J. Balvočiūtė įsigilino į vaistinių augalų sritį ir dalyvavo Lietuvos botanikų draugijos veikloje. Taip pat domėjosi aplinkosauga. Laisvalaikiu užsiėmė retų ir saugomų augalų Jiesios draustinių ir kitur inventorizavimo su kitais tyrimais. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę vaistininkė persikėlė gyventi į tėviškę kur įsteigė ekologinį ūkį ir UAB „Jadvygos žolės“.

      J. Balvočiūtė nuo savo mokslinės veiklos pradžios yra paskelbusi apie 30 mokslinių ir daugiau nei 70 mokslo populiarinimo straipsnių. Kartu su kitais bendraautoriais ji parašė šešias knygas. Visuomenės švietimui ir dabar ji skiria nemažai laiko: per metus skaito vidutiniškai 30 paskaitų visuomenei įvairiais žolininkystės populiarinimo klausimais.

      Kiek pas Jus dirba žmonių?

      Mes turim uždarąją akcinę bendrovę „Jadvygos žolės“ ir ūkininkės padalinį, tai per abudu yra dvidešimt du žmonės. Iš Gyvolių kaimo darbuotojų nėra daug, daugiau atvažiuojantys iš aplinkinių kaimų ir miestų. Sezono metu būna pasikviečiame ir dar daugiau, atvažiuoja vyresni moksleiviai padirbėti.

      Kaip į Jūsų pomėgį vaistažolėms iš pradžių žiūrėjo aplinkiniai?

      Vietiniai keistai žiūrėjo į nepažįstamą vaistažolių sritį, galvojo, kad labai keista užsiimti netradicinėmis kultūromis. Bet dabar aplinkiniai žmonės dirba pas mane, ir jau niekas nebesistebi, yra patenkinti.

      Gal pakalbėkim apie tokius augalus, kuriuos visi gerai žinome: kada padeda kiaulpienė, garšva ar čiobreliai?

      Garšva yra pavasarinis salotinis augalas, kurį mėgsta žaliavalgiai, be to ji gali būti vartojama nuo podagros. Kaip ir dauguma skėtinių augalų pvz. salieras, ji skatina skysčių išsiskyrimą ir druskų tirpimą, „valo“ organizmą. Garšva turi daug vitamino C, tai yra pavasarinis augalas ir puikus papildas vitamino, kurį galima duoti ir vaikams, pvz. sumaišius su dilgėlėmis, kitais salotiniais augalais (agurkais, pomidorais). Šviežias, ką tik išdygusias dilgėlytes, reikėtų nuplikyti ir supjaustyti kartu su garšvom bei įdėti į kokias salotas, kurios yra žmonėms įprastos ir jie kasdien valgo.

      Kiaulpienė  - virškinimui, kepenų darbui, dėl tulžies nutekėjimo ir kasos darbui gerinti. Ji turi įvairiausių mikroelementų, ją reikėtų naudoti dažnai. Šaknys kasamos nuo rudens iki pat pavasario, ypatingai dabar, kai žiemos tokios šaltos ir  minkštos. Šaknys nėra karčios kaip kad lapai, jas galime vartoti vienas, galima sumalti ir į salotas įmaišyti. Žiedus taip pat galima įprastai valgyti, žydėjimo sezono metu.

      Čiobreliai šiek tiek veikia raminančiai. Jie labai gerai gydo uždegiminius susirgimus, nes juose yra eterinio aliejaus, kurio pagrindinis komponentas finalinis junginys timolas. Geriausia gerti čiobrelių arbatas, kuomet yra peršalimas ir reikia gydytis. Mes specialiai auginam citrininį čiobrelį, kuris timolo neturi daug, todėl šio čiobrelio arbata galima mėgautis ir dažniau.

      Beržo lapai – šlapimtakių, inkstų ligoms gydyti ir kaip vitamininis augalas tik kaip ir visko - nereikėtų padauginti.

      Kada reikėtų rinkti ir kaip teisingai džiovinti žoleles?

      Gegužė ir birželis yra pagrindiniai mėnesiai daugelio žolelių rinkimui, juk ir sakoma, kad žolės yra renkamos iki Švento Jono, būtent iki tada ir yra surenkamos pagrindinės vaistažolės.

      Džiovinimui reikia surinkti žoleles į medžiaginius, drobinius maišelius, kad žaliava galėtų kvėpuoti. Reikia sudėti nespaudžiant. Stenkimės kuo greičiau parsivežti namo ir dar pasmulkinkim, kad jos greičiau džiūtų. Ir labai svarbu paskleisti ir apvytinti. Apvytusius galima dėti į šildomą džiovinimą. Po truputį nuo 18-20 laipsnių kelti temperatūrą, tik jokiu būdu ne iš karto dėti į karštą, nes kitaip sušus ir žaliava nueis niekais. Kadangi tai biologinis, gamtinis produktas, tai bedžiovinant džiovykle gali kokia kandis atsitūpus padėti kiaušinėlius, todėl reikėtų įkaitinti orkaitę iki septyniasdešimties laipsnių ir savo vaistažoles paskleidus įkišti kokiai vienai, dviem minutėm. Išėmus atvėsinti ir iš karto dėti į tarą, kuri nepraleidžia drėgmės. Laikyti tamsioje sausoje vietoje.

      Šiandien populiari žaliavalgystė, vegetarizmas, o ar Jūs valgote mėsą?

      Aš mėsą valgau, nes nuo mažens taip jau buvo priprasta, bet labai pritariu vegetarinei mitybai. Tikrai galima visas reikalingas medžiagas gauti iš augalų ir būtų pasaulis daug draugiškesnis, jeigu mes visi nevalgytumėme mėsos. Prisimenu, ūkininkaujant būdavo pats didžiausias skausmas, kai reikėdavo savo avelę ar jautuką vežti parduoti ar skersti. Ir tas momentas tikrai yra skaudus. Mano anūkė nuo trijų metų mėsos nevalgo ir man būna net papriekaištauja (juokiasi), kad aš neužjaučiu gyvūnėlių.

      Kokių dar turite pomėgių be žolininkystės, ką veikiate laisvalaikiu?

      Patinka ekspedicijos į gamtą, stebėti augalines bendrijas, pasidžiaugti gamtos įvairove. Einu į bažnyčią, esu tikinti katalikė. Patinka keliauti, kai tik yra galimybės. Jei keistųsi gyvenimas, aš galbūt labiau pasinerčiau į gamtosaugą, į augalų vertės parodymą žmonėms. Labai vertinu kolekcijas, joms reikėtų daugiau lėšų ir laiko. Manau reikėtų jaunimą nuo pat mažens supažindinti su augalais, kad vertintų, suprastų, jog tai mūsų didžiulis turtas, o nereikėtų jiems atrasti tai, kai jau keturiasdešimt ar penkiasdešimt metų. Bet ir bet koks patirtas pažinimo džiaugsmas yra nuostabus, tad linkėčiau kiekvienam.

      Gal yra kokia žolelė, kuri padėtų atsisakyti priklausomybės alkoholiui?

      Yra ir nemažai, bet yra vienintelė svarbi sąlyga, kad žmogus pats norėtų mesti savo priklausomybę. Žolės pačios nepriverčia, jos tik gali sukelti atstūmimą. Mes turim kaip tik tokių žolių mišinuką, kurį pavadinome „Silpnavaliams“ (juokiasi). Gal, jei tai įžeidu, galite padėti sugalvoti geresnį pavadinimą? Ta arbata yra karti, neskani ji sukelia atstūmimą, bet atstūmimą gali sukelti daug augalų. Pavyzdžiui, kodėl grybai niekada netinka kaip užkanda prie alkoholio. Grybas su alkoholiu sudaro nuodingas medžiagas ir žmogus gali visai rimtai apsinuodyti. Yra toks prieskonis gelsvė, ji užpilta degtine, pykina ir padeda šios bėdos atsikratyti. Literatūroje galima rasti ne tik šiuos, bet ir kitokius augalus ir būdus nuo šios silpnybės. Juos vartojant, patarčiau kartu vartoti mūsų arbatą Nr. 25 „Ramybė“, kuri padeda ramiau perveikti savo blogą potraukį.

      Kaip vertinate vaistų reklamas ir vaistų prieinamumą?

      Jau du metai televizoriaus nebeturiu, tai nebematau (juokiasi). Dabar, kiek žinau, daug vaistų tik su receptu galima gauti, po truputį griežtinama, tas yra labai teisinga. Vaistas turi būti kaip vaistas. Aš tai už tai, kad gydytojas visada išrašytų vaistą. Reklamos jau nelabai reikalingos. Jos labiausiai skirtos skatinti vartoti, vaistas dažnai pristatomas kaip panacėja, o žmogus visada nori būti sveikas. Niekada taip nėra, kad vienas vaistas tiktų visiems, kad visi nuo jo išgytų, yra daug įvairių sveikatos požymių, aplinkybių, į kuriuos svarbu gydantis atsižvelgti.

      Ar sudarote žolelių mišinius konkrečiam žmogui, kad padėtų būtent jo ligų atveju?

      Kai žmonės kreipiasi, mėginu sudaryti asmeninius mišinius, pagal žmogaus savijautos ypatumus. Vietinei fitoterapijai šalyje reikėtų skirti rimtą, profesionalų dėmesį, turėti atitinkamą įstatyminę bazę.

      Ačiū už pokalbį.

      Skaityti komentarus