Jį vadino svajotoju, iš jo idėjų šaipėsi, tačiau laikas viską sudėliojo į savo vietas. Nikolas Tesla buvo nepaprastai talentingas. Savo atradimus jis darydavo lengvai, tarsi žaisdamas. Jis sakydavo, kad techniniai sprendimai patys ateina į galvą. Tesla laikomas vienu iš genialiausių visų laikų žmonių (šalia Leonardo da Vinčio). Jo darbai padėjo pagrindą šiuolaikinei elektrotechnikai. Jo išradimai aplenkė savo laiką daugiau nei šimtmečiu. Tesla žinojo, kaip sąmonės pagalba galima keisti realybę. Apie jį iki šiol sklando legendos.
Štai 25 šio didžio išradėjo citatos:
Net mažiausio padaro veiksmas sukelia pokyčius visoje Visatoje.
Mano smegenys – tik imtuvas. Kosminėje erdvėje egzistuoja branduolys, iš kurio semiamės žinių, jėgų, įkvėpimo. Aš neįsiskverbiau į šio branduolio paslaptis, bet žinau, kad jis egzistuoja.
Man nereikia nei modelių, nei brėžinių, nei eksperimentų. Kai gimsta idėja, vaizduotėje imu konstruoti prietaisą, keičiu jo struktūrą, tobulinu ir paleidžiu veikti. Man visiškai nesvarbu, ar bandymus atlieku mintyse, ar dirbtuvėse – rezultatai bus tokie patys.
Jums pažįstama frazė „aukščiau bambos neperšoksi“? Tai klaida. Žmogus gali viską.
Didžiosios mūsų būties paslaptys dar tik laukia atradimo – net mirtis gali pasirodyti nesanti pabaiga.
Aukščiausias žmogaus vystymosi tikslas – visiška sąmonės valdžia materijai, gamtos jėgų panaudojimas žmogaus poreikiams tenkinti.
Gyvenimas yra ir visada bus lygtis be sprendimo, nors joje yra keli žinomi veiksniai.
Šiuolaikiniai mokslininkai linkę mąstyti giliai, o ne aiškiai. Norint mąstyti aiškiai, reikia sveiko proto, o mąstyti giliai galima ir visiškai išprotėjus.
Daugelio išradėjų problema – jiems trūksta kantrybės. Jie neturi valios ilgai ir aiškiai apgalvoti, kaip kažkas veiks. Jie nori tuoj pat išbandyti pirmą į galvą atėjusią idėją ir galiausiai išeikvoja daugybę pinigų bei medžiagų, tik kad įsitikintų, jog eina klaidingu keliu. Mes visi darome klaidų – geriau jas padaryti dar prieš pradedant veikti.
Mūsų pasaulis panardintas į milžinišką energijos vandenyną. Mes skriejame begalinėje erdvėje neįsivaizduojamu greičiu. Viskas aplink sukasi, juda – visa tai energija. Prieš mus – grandiozinė užduotis: atrasti būdus, kaip ją išgauti. Tuomet semdama iš šio neišsemiamo šaltinio žmonija galės žengti į priekį milžiniškais žingsniais.
Civilizacijos plitimą galima palyginti su ugnimi: iš pradžių tai silpna kibirkštis, paskui mirguliuojanti liepsnelė, o galiausiai galinga ugnis, turinti greitį ir jėgą.
Kiek žmonių mane vadino fantazuotoju, kaip šis klaidingai mąstantis pasaulis šaipėsi iš mano idėjų... Mūsų teisėju taps laikas.
Kiekvienas turi laikyti savo kūną neįkainojama dovana nuo tų, kuriuos myli labiausiai, – puikiu meno kūriniu. Žmogaus būties paslaptis tokia subtili, kad net žodis, atodūsis, žvilgsnis ar mintis gali ją pažeisti. Nešvara, kelianti ligas ir mirtį, yra ne tik savidestrukcija, bet ir nepaprastai amorali.
Įsipjoviau pirštą – jis kraujuoja: tai dalis manęs. Pamatau draugo skausmą – ir jis žeidžia mane taip pat: mes su draugu esame viena. Stebėdamas nugalėtą priešą, net tokį, kurio mažiausiai gailėčiausi visoje Visatoje, vis tiek jaučiu liūdesį. Argi tai neįrodo, kad mes visi – vienos visumos dalelės?
Nuolatinėje vienatvėje protas tampa aštresnis. Norint galvoti ir išradinėti, nereikia didžiulės laboratorijos. Idėjos gimsta ten, kur protas laisvas nuo išorės įtakų. Vienatvė – išradingumo paslaptis. Vienatvėje gimsta idėjos.
Nėra nieko, kas labiau nusipelnytų žmogaus dėmesio ir tyrinėjimo, nei gamta. Suprasti jos didžiulį mechanizmą, atskleisti kūrybines jėgas ir pažinti ją valdančius dėsnius – tai didžiausias žmogaus proto tikslas.
Jei studentas klysta – tai dar ne didelė bėda. Tačiau kai klysta didieji protai, pasaulis už jų klaidas sumoka brangiai.
Jei prieš mane stovėjo varginanti užduotis, aš griebdavausi jos vėl ir vėl, kol ją įveikdavau. Taip treniravausi diena iš dienos, nuo ryto iki vakaro. Iš pradžių tai reikalavo didelės valios pastangų, einančių prieš prigimtines nuostatas ir norus. Tačiau bėgant metams prieštara silpnėjo, ir galiausiai mano valia bei noras tapo viena. Taip yra ir šiandien – štai kur slypi visų mano sėkmių paslaptis.
Intuicija – tai kažkas, kas lenkia tikslų žinojimą. Mūsų smegenys turi itin jautrias nervines ląsteles, kurios leidžia pajusti tiesą net tada, kai ji dar neprieinama logikai ar kitiems protiniams veiksmams.
Nedarau brėžinių, nemodeliuoju. Galvoje sukuriu schemą, pagal ją mintyse surenku prietaisą, išbandau ir paleidžiu. Per 20 metų darbo mintinių bandymų rezultatai visada sutapdavo su dirbtuvėse atliktų bandymų rezultatais.
Tai paradoksalu, bet tiesa: kuo daugiau žinome, tuo labiau tampame neišmanėliais absoliučiąja prasme, nes tik per nušvitimą pradedame suvokti savo ribotumą.
Kai natūralus potraukis išsivysto į aistringą troškimą, tikslas artėja septynmyliais žingsniais.
Mūsų trūkumai ir mūsų dorybės yra neatskiriami, kaip jėga ir materija. Jei jie atskiriami – žmogaus nebėra.
Jokia bendruomenė negali egzistuoti ir vystytis be griežtos drausmės.
Smegenyse nevyksta nuolatinis įrašas, nesikaupia žinios. Žinojimas panašus į aidą, kuriam reikia tylos pažeidimo, kad atgytų.
Skaityti komentarus