°C
      2019 09 16 Pirmadienis

      Darius Ražauskas: „Pakeitęs mitybą pajutau, kad savijauta tapo geresnė, nuotaika pakilesnė, atsirado daugiau energijos, sumažėjo pykčio ir konfliktinių situacijų"

      Nuotrauka: Asmeninis archyvas

      2018-05-23 19:00:00
      Darius Ražauskas – saviugdos mokytojas, santykių ekspertas, Vedų kultūros atstovas. Jis jau 10 metų nevartoja alkoholio ir mėsos. Padeda žmonėms suprasti, kas yra tikroji laimė ir moko gyventi harmonijoje.

      Kokią mitybos rūšį propaguojate? Kiek laiko?  

      Aš propaguoju vegetarišką mitybą, tačiau norėčiau būti veganu. Nesu veganas nes vis dar vartoju įvairius pieno produktus. Tačiau stengiuosi juos gauti iš ūkininkų, kurie gyvūnų neskriaudžia. Jeigu karvutė nebeduoda pieno, jie ją toliau augina. Mano organizmas priima pieną ir vartojant jį problemų nekyla, tačiau kaip teigia tyrimai, dauguma žmonių netoleruoja laktozės. Mano kūno tipas yra kūdas ir aš mėgstu sportuoti, tai jeigu nevartoju pieno produktų, man prasideda įvairios sveikatos problemos. Vegetariškai maitinuosi jau 10 metų, 1 metus esu išbandęs žaliavalgystę. Žaliavalgytė, vėlgi čia tas pats, dėl ko baigiau su veganizmu, nes tai nesiderino su mano gyvenimo būdu. Aš esu labai aktyvus ir daug dirbu, patiriu daug streso. Pirmas dalykas yra tai, jog žaliavalgiškai maitintis dėl Lietuvos klimato nėra lengva, o kitas dalykas - tai medicininės priežastys. Ši mityba tinka ne visiems, nes yra tik keli procentai sociumo žmonių, kurie pagal visą savo genetiką, virškinimą gali nuolat būti žaliavalgiai, jaustis labai gerai ir jiems nieko netrūks. Tie žmonės pasveiksta, išsigydo visas ligas, yra žvalūs, rašo knygas ir tikina visą pasaulį, jog ir kiti turi būti žaliavalgiai. Medicininiu požiūriu tai turėtų būti laikina  mityba organizmo valymui, svorio metimui, ligų gydymui. Nes kitu atveju prasideda įvairios problemos, tame tarpe ir psichologinės. Aš pradžioje jaučiausi gerai, tačiau paskui prasidėjo problemos. Tokios, kaip miego sutrikimai, staigus svorio kritimas. Maitindamasis veganiškai jaučiau, jog ir tuo atveju trūko energijos, geros savijautos. Ypač sportuojant. Pieno stengiuosi negerti, mano organizmui labai tinka lydytas sviestas ghi, jogurtas, grietinė, rūgpienis.

      Dėl kokių priežasčių apskritai nutarėte keisti savo mitybos įpročius?

      Mitybos pokyčiai prasidėjo, kuomet baiginėjau Kaune bakalauro studijas ir viena iš bendrabučio bičiulių pasiūlė vasaros metu kartu maitintis vegetariškai. Ji minėjo, jog tai naudinga sveikatai, planetai, gyvūnams, todėl ir pati nori pabandyti, tačiau viena bijo, todėl jai reikia palaikymo. Paklausė: gal tu galėtum kartu per tą laikotarpį maitintis vegetariškai? Pradžia nebuvo sunki, nes aš nuo mažų dienų nemėgdavau mėsos, ir ją iš valgio išrinkdavau, paskui jau tėvai net nebesiūlė. Todėl atsisakyti mėsos ir žuvies man buvo labai lengva, nes man tai niekada nebuvo pagrindinis maistas. Aplinkinių reakcijų nebuvo labai kritiškų, nes studentai naujus išbandymus priėmė teigiamai. Iš giminių tai pirmaisiais metais buvo visokių reakcijų, nes jiems tokia mityba buvo visiškai nauja, jie galvojo, kad gal tai pavojinga sveikatai. Tačiau po 2-3 metų, kuomet mano sveikata nepablogėjo, o netgi pagerėjo, artimieji pradėjo į tai žiūrėti daug palankiau. Pakeitęs mitybą pajutau kad savijauta tapo geresnė, nuotaika pakilesnė, atsirado daugiau energijos, sumažėjo pykčio ir konfliktinių situacijų.

      Kaip manote, dėl ko daugumai vyrų atrodo, jog valgyti mėsą yra vyriškumo įrodymas? Jums tenka bendrauti su daug sėkmingų žmonių: kaip jie maitinasi? 

      Visų pirma, tai labai daug priklauso nuo pačio asmens, nuo jo požiūrį į gyvenimą. Žinomi žmonės vis tiek tarpusavyje bendrauja ir dalijasi savo patirtimi, informacija. Užsienyje daug garsių žmonių renkasi augalinę mitybą dėl jos visapusiškos naudos. Lietuvoje situacija kiek kitokia, mes vis dar esame atitrūkę nuo užsienio. Daugelis žmonių sveikatą vis dar tapatina su kurortais, SPA centrais.  Tačiau ir pas mus vis daugiau atsiranda garsių žmonių, kurie renkasi vegetarišką ar veganišką mitybą. Jie supranta, jog sveikatos būklę lemia gyvensena, o mityba tame labai svarbus aspektas.  Jų pavyzdžiu dažnai paseka ir gerbėjai, nes tiki tuo, ką jie propaguoja.

      Kaip manote kokios ateities tendencijos augalinės kilmės mitybos? 

      Lietuvoje didžioji dalis dietologų vis dar dirba pagal senas metodikas, todėl ir didžioji dalis visuomenės vadovaujasi jų informacija. Tačiau tas skaičius žmonių, kurie linksta labiau link augalinės kilmės mitybos proporcingai auga visame pasaulyje. Jei ši mityba subalansuota, ji puikiai tinka palaikyti gerą savijautą ir sveikatą. Vis garsiau yra kalbama ir apie ekologinę šios mitybos naudą, o tai turėtų tapti ypač aktualu kiekvienam, nes planetos ištekliai mažėja. Taipogi, pasaulyje žmonės tampa vis labiau empatiškesni kitų skausmui ir kančiai, todėl jiems pradeda labiau rūpėti gyvūnai. Aš esu optimistas ir tikiu, jog žemės laukia šviesi ateitis, nes veganizmas teikia visapusišką naudą. Jeigu ši mityba subalansuota, ji apsaugo nuo chroniškų ligų, nuo kurių kenčia šių dienų visuomenė, ženkliai mažiau naudoja planetos resursus ir apsaugo gyvūnus. Paskutinės kelios kartos yra labiausiai aukojančios labdarai, daugiausiai užjaučiančios,  daugiausiai linkusios į pasidalinimą, o ne į smurtą. Tad žiūrint procentaliai, jeigu toliau kils ši tendencija, tikrai viskas turėtų tik augti, kas ir dabar nuosekliai vyksta kiekvienais metais.

      Vasaros festivalio Vegfest Lt metu Jūs kalbėsite tema: Kokią įtaką mityba daro gyvenimo sėkmei? Kas, Jūsų nuomone, yra sėkmingas žmogus? 

      Sėkmingas žmogus pirmiausiai yra laimingas. Toks žmogus nejaučia pastovaus streso, gali priimti šį pasaulį kasdien su ramia šypsena. Man tenka bendrauti ir su labais turtingais žmonėmis. Galiu pasakyti, jog finansinė padėtis nesuteikia tiek laimės, kaip dauguma žmonių galvoja. Žinoma, tai tiek pat svarbu, kaip sveikata, šeima, santykiai, karjera, tačiau svarbiausia gyvenime yra balansas. Laimė ir sėkmė, kuomet žmogus su šypsena gali žiūrėti į save ir supantį pasaulį ir nesirūpinti, jog kurioje nors srityje yra visiška disharmonija. Savo pranešime kalbėsiu apie gyvenimo kokybę ir kiek ji priklauso nuo mitybos.

      Kaip manote, kokios pagrindinės Lietuvos žmonių mitybos problemos? 

       Aš norėčiau pacituoti tai, ką yra sakius PSO (Pasaulinė Sveikatos Organizacija), jog pagrindinė Lietuvos gyventojų mitybos problema yra per didelis raudonos mėsos ir jos gaminių suvartojimas, kuris daro turi didelę įtaką vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų atsiradimui. Tai dvi pagrindinės priežastys, dėl ko lietuviai miršta anksčiau laiko.  Taipogi, žmonės suvalgo per mažai vaisių ir daržovių, bei labiau yra linkę vartoti riebų maistą. Tai šiais laikais nėra būtina, kaip anksčiau, kai būdavo valgoma retai, bet sočiai, o kitu metu dirbami darbai, reikalaujantys daug fizinės jėgos. Vyrų mirtingumas Lietuvoje 10 metų trumpesnis negu moterų, nes jie suvartoja ir daugiau alkoholio ir labiau reaguoja į stresą. Be to, Lietuvos žmonėms trūksta bendrų žinių apie mitybą. Žmonės nesidomi ir nežino, kokių produktų ir kaip dažnai reikėtų valgyti. Dabartinė valdžia pradeda po truputį šviesti žmonės apie tai nuo darželių ir mokyklų, nes tai yra amžius, nuo kada reikia pradėti ugdyti sveikos mitybos įpročius. Juk tik maža dalis tėvų supranta, kas yra optimali mityba, nes jie užaugo dar Sovietų Sąjungoje ir galvoja, jog šaldytuvas turi būti visada pilnas, o valgyti reikia sočiai ir daug. Tačiau visuomenėje pavienių žmonių iniciatyvų apie harmoningą vaikų ugdymą ir mitybą atsiranda vis daugiau. Vienas iš tokių žmonių - Vaidas Arvasevičius, su kuriuo ir pats konsultuojuosi. Tėvai turi būti pavydžiu vaikams, dažniau valgyti namie, gamintis maistą ir į šį procesą įtraukti vaikus. Parodyti, jog maisto gamyba gali būti smagus procesas, jeigu tai daroma su džiaugsmu. Papasakoti apie maistą, kokios svarbios jo pasirinkimo pasekmės, akcentuojant, kad maistas gali būti vaistas arba ligų sukėlėjas.

      Kokius patarimus duotumėte pradedančiajam vegetarui, veganui?

      Pirmiausia, neskubėti keičiant savo įpročius, nes staigus gyvūninių produktų atsisakymas  ir jų nepakeitimas alternatyviais maistinių medžiagų šaltiniais gali pridaryti žalos sveikatai. Rekomenduoju nueiti į augalinės mitybos paskaitas ir kursus, išmokti naujų receptų, sužinoti, į ką derėtų atkreipti dėmesį. Dar labai vertinga pradžioje apsilankyti viešojo maitinimo įstaigose ir įsitikinti, kad tas maistas gali būti ir skanus, ir sotus. Nes pradžioje neturėdami žinių apie veganišką ar vegetarišką mitybą žmonės pradeda valgyti daug bulvių, kviečių produktų, pusfibrikačių. Ilgesnį laikotarpį vartojant tokį maistą, kuris užpildo skrandį, bet yra skurdus maistinių medžiagų, galima priaugti svorio ir pakenkti sveikatai. Iš pradžių galima turėti vieną savaitės dieną vegetarišką, vėliau didinti tą skaičių iki kelių dienų. Tuomet perėjimo procesas bus daug lengvesnis ir neatneš streso organizmui. Būtina stebėti savo kūno pokyčius, nes visi mes esame individualūs: vienam prie augalinės mitybos gali pavykti pereiti iš karto, kitam tas procesas gali užtrukti iki kelių metų. Jokiu būdu nereikia savęs spausti, nes mitybos įpročių keitimas neturi būti kančia.

      Aš turiu savo tokią teoriją, kurią sieju su psichologija. Daugumai vyrų susidaro toks įspūdis, jog mėsa susieta su jėga, galia. Nes jai išgauti reikia smurto, žudymo ir tūkstančius metų žmonės mėsos nepirkdavo, o  patys medžiodavo, ir mūsų genuose tai yra išlikę. Mūsų visuomenėje dauguma vyrų vyriškuma supranta kaip jėgą, galią, kontrolę ir mėsa tai atspindi. Mūsų kultūroje seniau mėsa būdavo labiau susieta su šventėmis ir didikų maistu, o visuomenė eidavo paskui juos. Bet tuomet ir mėsa buvo kitokia, nes nebuvo išgaunama pramoniniu būdu ir seniau jos žmonės valgydavo daug rečiau ir  mažiau, negu šiais laikais. Tais laikais mėsa asocijavosi su turtu. Didelei daliai žmonių tai išliko ir iki šių laikų. Tačiau dabar viskas keičiasi ir sparčiai ateina sveikatos, savęs pažinimo laikas. Žmonės dabar pradeda kitaip priimti informaciją ir jie domisi, kas naudinga sveikatai. Jie labiau pradeda rūpintis savimi ir jau nesigilina, kokia aplinkinių nuomonė ar papročiai.

      Skaityti komentarus