°C
      2022 05 26 Ketvirtadienis

      2021 metų savanoris Vytautas Macijauskas: „Išeikit iš savęs dabar. Nelaukit specialių progų”

      Nuotrauka: Asmeninio archyvo nuotr.

      Autorius: Vytautas Macijauskas, sveikuoliai.lt
      2022-01-05 09:00:00

      18-metis Vytautas Macijauskas gyvena Gelgaudiškyje. Trylikos metų paauglys su dideliu viršsvoriu ir silpna sveikata, sudalyvavęs “Laisvės kodo” stovykloje visiškai pakeitė savo gyvenimą. Dabar jau dvyliktoje Šakių "Žiburio" gimnazijos klasėje besimokantis jaunuolis Lietuvos sveikuolių sąjungoje savanoriauja penkerius metus. Pradėjęs nuo pagalbos virtuvėje Vytautas dabar stovyklose veda įvairius užsiėmimus vaikams ir jaunimui: dieninius ir naktinius žygius, varžybas, asistuoja lektoriams regėjimo gerinimo pratybose, paauglių sesijose. V. Macijauskui Lietuvos sveikuolių sąjungos valdyba suteikė 2021 metų savanorio vardą.

      Mama užrašė į stovyklą

      Atvykęs pirmą kartą į stovyklą “Laisvės kodas” (2016 m.) turėjau didelį viršsvorį, taip pat netilpau savame kailyje, savose mintyse, neturėjau tvirto psichologinio pagrindo į kurį atsirėmęs galėčiau save labiau suprasti.

      Po stovyklos mano gyvenimas pasikeitė visiškai. Dabar taikiau praktiškai viską, ką išmokau joje: sveika mityba, meditacijos. Susipažinau su labai daug naujų žmonių, radau tokių draugų, su kuriais draugystę gali nutolint tik labai tolimas ir ilgalaikis atstumas. Pradėjau kas rytą bėgioti, sportuoti, tą vasarą padariau pirmą savo prisitraukimą. Vien per vasarą, su dideliu įkvėpimu, kurį man davė patys sveikuoliai, pavyko atsikratyti 14 kilogramų! Esu įsitikinęs, kad nuo  ,,Laisvės kodo" įvyko mano gyvenimo lūžio taškas. Už tai esu iki mėnulio ir atgal dėkingas mamai, kuri mane būtent ir užrašė į šią stovyklą. Nors aš labai spyriojausi ir, tiesą sakant, bijojau.

      Noras padėti kitiems atrasti laimingą pasaulį

      Savanoriavau išties daugelyje stovyklų: ,,Mes galim!" ,,Šalin akinius!",,Laisvės kodas!". Pasiekiau tą ribą, kai skaičiaus nebeprisiminu.

      Neslėpsiu, važiuojant savanoriauti, turiu ir savanaudiškų tikslų. Kad ir kokie jie būtų, stovykloje tiesiog širdį glosto, kaip girdi iš dalyvių atsiliepiant apie mus: “Nesitikėjau, kad Lietuvoj ir toks jaunimas auga"; ,, Kaip jums visada pavyksta išlikti tokiems užsidegusiems ir linksmiems?" bei daugelis kitų pasisakymų. Važiuoju savanoriauti dėl tų šypsenų, kurias pavyksta įžiebti dalyvių veiduose. Žmonės neretai atvažiuoja iš aplinkos, kur yra daug svetimumo, nesupratimo bei baimės pasirodyti keistu, kur reikia saugoti save kiekviename mažame žingsnelyje, kad tik tai kam neužkliūtum. Tokie dalykai sveikuolių stovyklose tiesiog išnyksta. Pirmąją dieną reikia palydėti ir parodyti dalyviams kur yra jų nameliai bei kambariai. Ir aš visada jiems sakau: ,,Visai šiai savaitei savo rūpestį palikite mums." Negaliu atsidžiaugti, kokį palengvėjimą nuo tos sekundės pamatau jų akyse. Jūs nei vienas nežinote, ką reiškia matyti žmones, kurie su kiekviena diena keičiasi, su kiekviena diena juose auga pozityvumas, nuotaika, kaip vidumi jie laisviau jaučiasi ir patys, atrodo, tampa komandos dalimi. Galiu drąsiai sakyti, kad nebuvo nė vienos stovyklos, kurioje visi netaptume lyg šeima, lyg vienas kumštis.

      Tikri draugai

      Kaip ir minėjau, stovyklose radau daug draugų, su jais labai artimai bendrauju iki šiandien. Jie labai sąmoningi, daugelis iš jų tokie, su kuriais eičiau į kalnus. Privalau didelį šio punkto plotą skirti savo geriausiam visų stovyklų kompanionui, savo geriausiam draugui, bratyškai, birbyzui, puodo broliui, čeburaškai, 2019 metų savanoriui Patrikui Poškaičiui! Jūs neįsivaizduojat, kokia tai draugystė! Linkiu absoliučiai kiekvienam turėti tokį draugą. Milijonai valandų praleista kalbant telefonu, trilijonai valandų praleista šnekant gyvai, kalbantis apie viską absoliučiai. Neįsivaizduoju kartais ir savo savanorystės be jo. Visur, tiesiog visur, kur savanoriavome, visada savanoriavom kartu, įplieskėm tiek galybių šypsenų veiduose, tiek tikėjimo! Pradedant pačiais mažiausiais dalyviais, baigiant garbaus amžiaus žmonėmis. Einam petys petin, išnyksta visos baimės kartu. Atrodo, kad kai susitinkam, pasaulis savaime ima suktis aplink mus. Vadint jį geriausiu savo draugu yra įžeidimas, nes jis - mano brolis, va taip va. Taip pat, nuoširdžiai turiu paminėti Vilių, Augustą, Igną, Mantvydą, kurių taip pat nepažįstate, bet labai linkiu susipažinti! Visi, grynai, daro žygdarbius ir yra labai susikoncentravę. Visi jūs man autoritetai, broliai, ir visa tai, ko žodžiais neapibūdinsi.

      Sveika gyvensena keičia pasaulėžiūrą

      Pradėjęs gyventi sveikai pajutau didelį kontrastą. Ėmiau tiesiog džiaugtis dėl savęs. Pasikeitė mąstymas ir ėmė kilti klausimas, kodėl anksčiau taip negyvenau. Kodėl aš tik dabar tai atrandu? Kodėl nesiryžau pabandyti anksčiau?

      Ir tai lyg sniego gniūžtė. Pradedi nuo ankstyvo kėlimosi, šalto dušo, mankštos, sporto, mitybos ir t.t. Tada ima dominti ir visos kitos sveikatingumo veiklos ir formos. Svarbu nuo kažko pradėti. Ir tada sniego gniūžtė didėja.  Vienas pavyzdys: anksti pradėjus dieną, jūs net patys nustebsit, kiek daug atsiranda laisvo laiko. O kai jo tiek atsiranda, kyla noras jį produktyviai išnaudoti.

      Palinkėjimas jaunimui – nelaukti geros progos

      Norėčiau 2022 metais jaunimui palinkėti... Išeikit iš savęs. Nelaukit specialių progų. Darykit, klyskit, pripažinkit vieni kitų klaidas, taip tapsit tuo, kuo norit būt. Darykit dėl savęs. Jeigu norit pasiekt kažką, kas jums atrodo nepasiekiama, galit pasirinkt sunkesnius kelius. Sunkesni keliai ne visada padės pasiekt tokius tikslus, bet parodyt kelius, kuriais jūs iš tiesų turėjot eit nuo pat pradžių. Vienas nepasiekiamas tikslas lygus šimtui pasiektų. Taip pat noriu palinkėt sveikatos. Ir su malonumu laukiame jūsų mūsų stovyklose!

      Skaityti komentarus