°C
      2019 09 23 Pirmadienis

      Kavinių ,,Vanilinis dangus” savininkai: ,,Darome viską su didžiausia meile”

      Nuotrauka: Vanilinis dangus

      2018-03-15 17:00:00

      Kuo mes išskirtiniai? Nes viską darome iš širdies. Prieš atidarydami pirmąją kavinę, pasižadėjome sau, jog jei darysime, darysime viską tik gerai.

      Įėjus į mielą kavinukę pačioje Vilniaus širdyje, mane pasitiko žmonių klegėjimas, džiazo muzika, tikrų tikriausio židinio spragsėjimas ir vienas iš kavinukių savininkų Povilas Jankauskas, besisukantis už prekystalio. Pamačiusi, kaip jis spėja atsakinėti į mano klausimus, tuo pat metu be galo šiltai aptarnaudamas užsukusius klientus, supratau, kad ,,Vanilinio dangaus“ sėkmė buvo nulemta dar net neatidarius pirmos kavinės Utenoje.

      Kaip gimė idėja atidaryti ,,Vanilinį dangų“?

      Aš visuomet norėjau daryti kažką, kur reikėtų bendrauti su žmonėmis, jiems kažką parduoti, o žmonai išvažiavus į užsienį 2006-aisiais metais, ją labai sužavėjo ten transliuojamos laidos apie konditeriją, kurių Lietuvoje nebuvo, arba buvo labai mažai. Ji pabandė kažką pagaminti vieną, antrą, trečią kartą, ir suprato, jog jai tai labai patinka. Tad grįžus į Lietuvą jau turėjome idėją, ką norime veikti toliau. Tuo metu Lietuvoje keksiukų kepyklėlių tikrai nebuvo daug, tad norėjome įsilieti į šią nišą. Tačiau gaminame ne tik juos – siūlome ir tortus, eklerus, sausainius, kavą bei arbatą.

      Turite jau tris kavinukes. Kaip viską spėjate?

      Chaotiškai (juokiasi). Kiekviena vieta yra lyg mūsų vaikas, tad norisi suteikti jai dėmesio, visur pabūti ir pasidarbuoti. Pagrinde žmona Vaida kepa Utenoje, visose kavinukėse turime darbuotojų ir kiek reikia, kiek spėju – pats dirbu.

      Esate savamoksliai?

      Iš esmės taip. Visi receptai yra žmonos sukurti. Stebėjome daug laidų, skaitėme daug knygų, domėjomės, bandėme, kol pavyko taip, kaip norėjome. Žinoma, augant kavinukėms, norisi ir patiems tobulėti, tad Vaida eina į kursus. Pavyzdžiui, į Lietuvą porą kartų buvo atvažiavęs žymus prancūzų konditeris Olivie Bajard, taigi žmona lankėsi jo dirbtuvėse.

      Kuo ,,Vanilinis dangus“ išsiskiria iš kitų kavinukių?

      Na, iš esmės mes visi esame panašūs. Visi pardavinėjame kavą. Vieni naudoja geresnius ingredientus, kiti – prastesnius. Kuo mes išskirtiniai? Nes viską darome iš širdies. Prieš atidarydami pirmąją kavinę, pasižadėjome sau, jog jei darysime, darysime viską tik gerai. Pavyzdžiui, margarino pas mus nerasite, niekur nededame jokių miltelių (pieno, kiaušinių ir pan.). Esame susiradę porą ūkininkų, kurie patys gamina sviestą, grietinę, jogurtą, tačiau mes negalime jų pirkti, dėl maisto ir veterinarijos tarnybos keliamų reikalavimų. O norėtume naudoti šiuos produktus. Deja, mūsų rankos surištos. Visgi, stengiamės, kaip galim ir labai džiaugiamės naudodami kultūros paveldą turinčius miltus iš Šlyninkos malūno. Per daug fanatiškai nežiūrime, ar produktai ekologiški, ar ne, tačiau Europos Sąjungos malūnai turi teisę naudoti iki 60 chemikalų, apdorojant miltus, o Lietuvoje dažniausiai naudojama 12. Šlyninkos malūne nenaudojamas absoliučiai nė vienas chemikalas. Jų malūno miltų nerasite prekybos centruose, tad šis bendradarbiavimas yra labai asmeniškas. Stengiamės, kad visi mūsų ryšiai būtų būtent tokie. Jau daug metų naudojame tik laisvų vištų kiaušinius, nors apie tai Lietuvoje garsiai pradėta kalbėti tik dabar. Ir net jeigu pradedame gaminimui naudoti brangesnius produktus, kepinių kaina pirkėjui dėl to nepasikeičia.

      Kaip Jūsų gyvenimas atrodė prieš ,,Vanilinį dangų“?

      Na, turbūt, kaip ir daugelio emigrantų. Žmona visą laiką dirbo pardavėja lietuviškų prekių parduotuvėje, o man teko dirbti ir fabrikuose, ir parduotuvėse. Po septynerių  užsienyje  praleistų metų visgi grįžome į Lietuvą ir įgyvendinome savo svajonę – sukūrėme savo verslą, kuris sėkmingai plečiasi jau nuo 2013-ųjų metų. Visos trys kavinukės mums yra kaip vaikai. Tad iki dabar vis dar mokomės pasitikėti kitais žmonėmis, kurie mums padeda tais ,,vaikais“ rūpintis. Džiugu, kad visgi radome puikią komandą, kuri leidžia mums su žmona šiek tiek pailsėti ir įsimylėti savo veiklą iš naujo.

      Trys kavinės skirtinguose Lietuvos miestuose. Kas toliau?

      Mes tikrai niekur neskubame. Stengiamės į priekį judėti lėtai, bet užtikrintai, kad nenukentėtų produkto kokybė. Be abejo, norisi pasidalinti savo virtuvės atradimais ne tik su savo artimaisiais, bet ir su Lietuvos žmonėmis, tad labai rimtai svarstome ir ruošiamės knygos išleidimui.

      Skaityti komentarus