„Turime pagaliau sprendimą, kad galime atlaisvinti naftos rezervus ir tą mes ketiname padaryti. Artimiausiu metu tas efektas turi pasijusti, nes taip jau buvo daryta prieš daugiau negu dešimt metų ir taip pavyko sureguliuoti kainas“, – pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė I. Ruginienė.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas savo ruožtu sako, kad dalies naftos ir degalų rezervo panaudojimas visiškai neatsvers konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikio kuro kainoms, tačiau yra „geras sprendimas, kuris netolimoje ateityje galėtų duoti rezultatą“.

Jo teigimu, kuro kainos nuo konflikto Irane pradžios kilo staigiai, nėra aišku, ar jos kils toliau.

„Žmonės jaučia tokį nesaugumą, nes dabar dyzelinas, berods, pabrangęs 30 centų už litrą, gal šiek tiek daugiau. Visiškai neaišku, kokia ji (degalų kaina - BNS) bus po kelių savaičių“, – BNS pirmadienį sakė K. Vaitiekūnas.

„Viso to (naftos ir jos produktų rezervo panaudojimas – BNS) neatsvers, bet kažkoks poveikis gali būti“, – teigė ministras. 

K. Vaitiekūno teigimu, planuojami paleisti rezervai įsigyti pigiau nei kainuoja dabar, o tai turėtų sumažinti didmenines degalų kainas: „Senesnės kainos, kuriomis rezervas sukauptas, atsispindėtų didmeninėje naftos produktų kainoje. Dėl to tos didmeninės kainos būtų mažesnės.“

Ministro teigimu, pradėjus naudoti rezervą Konkurencijos tarybai bus itin svarbu stebėti, kad sumažėjus didmeninei kuro kainai degalai pigtų ir galutiniams vartotojams.

Savo ruožtu I. Ruginienė Finansų ministerijai pavedė pateikti pasiūlymus, kaip efektyviai valdyti kainų kilimą nacionaliniu lygiu.

„Tuo pat metu Finansų ministerijai yra duota užduotis pateikti kitai savaitei alternatyvas, kaip galėtume mes nacionaliniu lygiu prisidėti prie europinio sprendimo ir lygiai taip pat prisidėti prie kainų valdymo“, – sakė premjerė.

„Tų metodų yra, mačiau viešojoje erdvėje yra spekuliuojama įvairiais būdais, bet nedarykime skubotų išvadų, leiskime Finansų ministerijai susiskaičiuoti ir surasti geriausią bei efektyviausią būdą, kurį galėsime pasiūlyti“, – pridūrė ji.

Anot K. Vaitiekūno, ministerija svarsto, kokios priemonės būtų veiksmingos, stebi užsienio praktiką, tačiau įvesti konkrečius įrankius dar anksti.

Jo teigimu, papildomų priemonių, pavyzdžiui akcizų mažinimo, galima būtų imtis, jei karas Irane užsitęstų.

„Labai svarbu nepadaryt kažko, kas situaciją dar labiau pablogintų“, – teigė ministras.

BNS rašė, kad energetikos viceministras Gabrielius Gorbačevskis pirmadienį teigė, jog Lietuva, siekdama sumažinti kuro kainas, išaugusias dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, atlaisvins ir naftos, ir degalų atsargas.

Rezervas būtų panaudotas sumažinant naftos ir jos produktų kiekį, kurį įmonės yra įsipareigojusios laikyti rezerve, o valstybės turimas rezervas nebus naudojamas.

Du trečdalius rezervo turi kelios įmonės, iš kurių didžiąją dalį – Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdoma vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovė „Orlen Lietuva“, o likusią dalį – valstybė.

Tuo metu ekonomistai sako, kad naftos rezervo naudojimas būtų simbolinis sprendimas, kuris turėtų trumpalaikę ir minimalią įtaką kuro kainoms.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) praėjusią savaitę leido valstybėms į rinką išleisti 400 mln. barelių naftos ir jos produktų atsargų, o energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sakė, kad Lietuva iš viso galėtų patiekti apie 80 tūkst. tonų degalų atsargų.

Ministro teigimu, artimiausiu metu bus parengtas grafikas, kaip ir kokį kiekį atsargų patiekti per 90 dienų, siekiant kuo labiau sumažinti kuro kainas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.