Visagalė meilė

Avataras Satja Sai Baba moko: kur yra tikėjimas, ten yra meilė. Kur yra meilė, ten yra ir tiesa. Kur yra tiesa, ten yra ir ramybė. Kur yra ramybė, ten yra ir palaima. Kur yra palaima, ten ir Dievas. Visi išminčiai kalba apie svarbiausią galią šioje Žemėj - meilę. Jei mes duosime vaikams meilės, jie gaus visko, ko jiems reikia. Nereikia nei specialių vertybinių mokymų nei dar ko nors. Su mylinčiu suaugusiuoju vaikas gaus visko. Jis bus stiprus, nes bus mylimas. Jis susigaudys savo jausmuose, nes kasdieną patirs tėvų ir mokytojų meilę. Dauguma suaugusiųjų galvoja, kad į vaikus reikia įkišti daug žinių apie juos supantį pasaulį. Vaikai patys išsiaiškins apie pasaulį. Jiems reikia stiprybės, tikėjimo, vilties, pasikliovimo, atjautos ir meilės. Štai ko mums reikia mokytis. O mes vengiame šios didelės savo atsakomybės, todėl vietoj meilės siūlome jiems pamokas apie vertybes, vietoj meilės brukame žinias apie jų pareigas, vietoj meilės mokome juos sveikai maitintis etc Kai mes išmoksime mylėti savo vaikus taip, kaip jie to verti, jie atsivers viskam, kas jiems yra gėris.

Žingsnis po žingsnio

Jei norime, kad mūsų vaikai mylėtų Lietuvą, Žemę, Visatą, jie turi būti pripildyti mūsų meilės. Galioja paprastas nuoseklumas: pirma vaikas jaučia tėvų meilę, ja maitinasi ir tampa sotus; kai pasisotina ta meile, gali mylėti tuos, kurie jį myli; vėliau gali mylėti net ir tuos, kurie jo nemyli; dar vėliau žmogus pajėgus mylėti žemę, augalus, gyvūnus, miestą, šalį, pasaulį, visatą. Ar supranti? Jei vaikas yra alkanas, jam sunku mylėti tėvynę. Jei vaikas yra alkanas, jam sunku mylėti gyvastį. Jei vaikas yra alkanas, jam sunku atjausti ir būti geriausiu savimi. Todėl sakau: pirma yra meilė.

Išmokykim tikėti

Jei norime, kad mūsų vaikai būtų stiprūs ir atsparūs gyvenimo sunkumams, išmokykime juos tikėti. Jei tu pats netiki, tai bus neįmanoma. Tačiau jei tu tiki, rodyk savo tikėjimą. Kuo vaikas mažesnis, tuo lengviau jis priima tai, kas matoma tik širdimi. Sakyk vaikui: kad ir kas benutiktų, tu niekada nesi vienas, tu esi Kūrėjo vaikas, tu turi daug angelų, kurie tave saugo ir globoja, sakykime jiems ačiū, prašykime jų globos, tikėkime jais. Tikėjimas - tai nėra naivumas ir pasikliovimas viskuo ir visais. Tikėjimas su patirtimi moko mus sveikos nuovokos. Mokykis jos kartu su savo vaiku. Sakyk vaikui: Kūrėjas visada tave pasiruošęs saugoti, nesvarbu, ar matai Jį, ar ne. Mokyk savo vaiką kalbėtis su Dievu kaip su draugu. Taip tu padėsi vaikui patirti pačią svarbiausią jo gyvenimo draugystę: su Juo ir dieviškuoju savimi. Toks žmogus nebus linkęs į jokius priklausomus santykius, jam nebus baisu būti su savimi, jis nevadins to vienišumu, nes mokės gyventi savo gyvenimą, pasitarnauti kitiems, naudoti savo kūną pagal paskirtį ir būti geru žmogumi.

Mokykimės patys

Visko, ko norime išmokyti savo vaikus, turime mokytis patys. Kovos elementai mums nepadės būti laimingais ir lydimais sėkmės. Kova skatina mus įsitraukti į bereikalingas istorijas. Kai einame ne logiško proto, o širdies keliu, mokomės tikėjimo, meilės, atjautos, kantrybės ir kitų dalykų, kurie iš tiesų stiprina žmogų. Būti tėvais ir mokytojais yra didžiulė Dievo dovana. Tik vis daugiau žmonių to nevertina taip. Todėl vis daugiau žmonių į atviras vaikų širdis prideda tai, kas bus jiems gyvenimo našta. Sėkime tas sėklas, kurios lengvins vaikų gyvenimus ir suteiks jiems su metais vis daugiau išminties.