1. Moteris yra pavargusi. Vadinasi, pirmiausia, moteris turi atrasti laiko ir vietos savo poilsiui. Kai žmogus pavargęs, jis nėra pasiruošęs spręsti sudėtingas situacijas. Todėl dabar svarbiausia ilsinti savo kūną ir psichiką. Ir tai yra labai svarbi kiekvieno žmogaus atsakomybė prieš savo kūną. Paisykite miego ir budrumo režimo, miegokite tiek, kiek jums reikia, nevakarokite, atsisakykite jums nesvarbios veiklos, atsisakykite perfekcionizmo santykiuose ir buityje. Pailsėkite. O kai pailsėsite, visa situacija nebeatrodys tokia beviltiška.

2. Vaikai mus skatina susimąstyti apie savo santykį su tėvais. O kokia esu aš dukra? Mano dukra tai va tokia. O aš kokia esu dukra savo mamai ir tėčiui? Apie moters skirtingus vaidmenis daug ir išsamiai rašau savo antroje knygoje "(Ne)tobulos moters užrašai". Viena akivaizdu: kai vaikas intensyviai mus įtraukia į mamos nekentimo temą, mama turi skubiai peržiūrėti savo santykius su savo mama. Ar esu dėkinga mamai? Ar tai parodau? O gal nekenčiu , tik tyliu? Vaikai tėvams sako ačiū už malonius jausmus, o už nemalonius - tenka atsiprašyti. Kodėl?

3. Kai dukra reguliuoja mamos gyvenimą, tai rodo, jog dukra lyg geriau žino, kaip reikia gyventi. Ir ji vietoj buvimo dukra tampa mamai ar tėvui mokytoja. Ir tai yra jaunatviškas puikybės pasireiškimas. Klausimas: kur mama demonstruoja savo puikybę? Su kuo? Vaikai elgiasi ne šiaip sau, jie žadina mus. Kartais -  nemaloniais būdais. Kai mama susitvarkys savo puikybės daržą, labai tikėtina, dukra nurims.

4. Būna ir taip, kad tėvams praradus autoritetą, vaikai imasi gelbėti jų gyvenimus. Jei mama yra labai pavargusi, skuba būti auka, demonstruoja didžiulį savo pažeidžiamumą ir prieš vaikus, ji nėra šeimos lyderė. Vaikai netenka saugaus suaugusiojo, kuriuo galėtų pasikliauti bet kada. Todėl ima gyvenimą į savo rankas. Iš nusilpusios mamos. Kai tik mama atstatys savo autoritetą ir sustiprės psichologiškai, fiziškai bei dvasiškai, viskas susidėlios.

5. Dukros amžius skatina ją labai kritiškai vertinti aplinkinių suaugusiųjų gyvenimus. Mes esame vaikams mokytojai. Paauglystėje vaikai ypatingai priekabiai organizuoja mums sunkius egzaminus. Savo elgesiu ir kalbomis jie tarsi sako: o dabar įrodyk, kad tai, ko mane mokei savo moralais, tikra. Jei ne - tu nevykėlė ir pati nemoki gyventi. Štai kodėl aš kviečiu auklėti save, kad nereikėtų auklėti vaikų.

6. Kai gyvename su vaikais, turime prisiimti atsakomybę už savo elgesį ir už jų. Mums visada teks didesnė atsakomybės dalis santykiuose su vaikais. Todėl svarbu įsisąmoninti, kad aprašytas mergaitės elgesys yra mamos ir kitų artimiausių suaugusiųjų elgesio pasekmė. Vaiko elgesys yra ne priežastis, o pasekmė. Todėl klausimas, ar vaikas elgiasi normaliai, neegzistuoja. Tikrasis klausimas yra toks: ką aš darau, kad mano vaikas taip elgiasi. Ir tuomet situacijos sprendimas prasideda ne nuo dukters, o nuo mamos. Kai mamos viduje gyvena maža mergaitė, jai sunku į savo dukrą žiūrėti suaugusiojo akimis. Štai kur didelė šiuolaikinių tėvų silpna vieta. Galiu drąsiai teigti, kad iš kiekvieno labirinto yra išėjimas. Tik reikia kryptingai veikti ir dirbti su savimi. Mamoms linkiu užaugti, kad galėtume pakančiai tverti vaikų augimus.