°C
      2021 10 28 Ketvirtadienis

      Rugsėjį Kaune ir Vilniuje vėl kvies augalinio maisto festivalis „Vegfest LT ruduo“

      Nuotrauka: Renginio organizatorių nuotr.

      Autorius: Ventė Viteikatė
      2021-08-06 13:00:00

      Lygiai už mėnesio – rugsėjo 4 d. Kauno prekybos centre „Akropolis”, o savaite vėliau – rugsėjo 11 d. –Vilniaus  „Akropolyje“ vyks augalinio maisto festivalis „Vegfest LT ruduo“. Atėjusieji į renginį galės paskanauti veganiškų užkandžių, karštųjų patiekalų, desertų ir gėrimų, įsigyti įvairių pusgaminių, mėsos ir pieno produktų pakaitalų, ekologiškos produkcijos, natūralios kosmetikos ir švaros priemonių, specializuotos virtuvės įrangos, receptų knygų, papuošalų ir aksesuarų, prekių vaikams ir t.t. Vilniaus „Akropolyje“ renginys vyks pirmą kartą.

      „Praėjusiais ir šiais metais renginių buvo labai mažai, tad džiaugiamės vėl galėdami susitikti“, – sakė renginio organizatorė, Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Ventė Viteikaitė. Ji jau šešerius metus ir Jungtinėje Karalystėje, ir Lietuvoje organizuoja veganizmą bei sveiką gyvenimo būdą populiarinančius renginius. Lietuvoje „Vegfest LT“ renginiai vyksta Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.

      Pirmasis „Vegfest LT“ buvo surengtas 2016 m. rudenį ir buvo sausakimšas – žurnalistai net lygino jį su prekybos centro „Lidl“ atidarymu, mat kad patektų į vidų, atėjusieji taip pat turėjo pastovėti eilėje, o didžioji dalis prekių buvo parduotos renginiui nė neįpusėjus.

      „Įprastai organizuodavome renginius pavasarį ir prieš Kalėdas. Tačiau paskelbtas karantinas šią tvarką sujaukė. Birželį spėjome suorganizuoti vasaros festivalį Vilniaus prekybos centre CUP, tačiau tiek dalyviai, tiek lankytojai renginių yra labai išsiilgę, gavome daugybę prašymų būtinai organizuoti tiek rudens, tiek kalėdinius renginius”, – kalbėjo V. Viteikaitė. Jei nebus paskelbta papildomų ribojimų, kalėdiniai renginiai vyks lapkričio mėnesį Kaune ir Vilniuje, o renginių Šiauliuose „Vegfest LT“ komanda nutarė šiais metais neorganizuoti.

      Renginio „Vegfest LT ruduo“ ašis – veganiškų prekių mugė. „Labai norėjome organizuoti ir paskaitas, maisto gaminimo pamokas, jos – visuomet labai populiarios, deja, pagal dabartinius reikalavimus, jas rengti būtų labai sudėtinga. Tačiau renginys vis tiek bus labai įdomus, bus pristatyta įvairių naujienų, vyks įvairios akcijos, loterijos, bus taikomos nuolaidos“, – žadėjo organizatorė. Festivalyje bus galima sutikti nemažai jo senbuvių – jų tarpe yra ir tokių, kurie dar nepraleido nei vieno „vegfesto“, tačiau bus ir naujokų. „Kadangi keliauti tampa paprasčiau, tikimės šįkart sulaukti ir svečių iš užsienio – anksčiau jie sudarydavo net iki trečdalio dalyvių“, – teigė pašnekovė. Abiejuose miestuose, pasak jos, dalyvaus po maždaug 60 dalyvių.


      V. Viteikaitė stengiasi, kad prekės būtų kuo įvairesnės, o pastaruoju metu ypač didelį dėmesį skiria įmonėms, siūlančioms sveiko maisto ir sveikatingumo prekių. „Tai šiandien – itin aktualu. Pastarųjų pusantrų metų įvykiai akivaizdžiai parodė, kokia prasta yra visuomenės sveikatos būklė. Daug kas tikisi stebuklų, tačiau jų nėra – tol, kol žmonės nepradės rūpintis savo sveikata – sirgs“, – įsitikinusi ji.

      Veganiškai moteris gyvena jau dešimtį metų. Kai tapo veganė, gyveno Turkijoje ir labai domėjosi sveika gyvensena. „Labai daug domėjausi, skaičiau. Įvairūs šaltiniai norodė tą patį – kad žmogui tinkamiausia yra būtent augalinė mityba“, – prisiminė ji. Tad gyvūninės kilmės produktų jos racione ėmė pamažu mažėti, o visiškai jų atsisakyti nusprendė, kai ėmė bendrauti su vietine veganų bendruomene. „Tuo metu netgi dalinausi butą su vegane – ji labai mėgo gaminti ir daug ko išmokė mane. Ligi šiol gaminu daug turkiškų patiekalų“, – pasakojo V. Viteikaitė.

      Dauguma žmonių veganais tampa dėl etinių priežasčių – jie įsitikinę, kad nedera išnaudoti kitų gyvų būtybių savo reikmėms, todėl nevartoja mėsos, žuvies ir jūrų gėrybių, pieno produktų, kiaušinių, netgi medaus, vengia su gyvūnais išbandytos ar gyvūninės kilmės priedų turinčios kosmetikos, atsisako kailio, odos, vilnos, šilko gaminių, pramogų su gyvūnais.

      Visgi daug kam svarbus ir sveikatos aspektas, taip pat – nenoras kenkti gamtai. Visos didžiausios pasaulio mitybos ir sveikatos organizacijos augalinę mitybą pripažįsta kaip tinkamą žmogui ir sveikesnę nei mėsiška. „Net itin konservatyvia laikoma Pasaulio Sveikatos Organizacija skelbia, kad augalinė mityba tinka įvairaus amžiaus žmonėms: kūdikiams, vaikams, paaugliams, suaugusiesems, pagyvenusiems žmonėms, taip pat – nėščiosioms, maitinančios moterims ar intensyviai sportuojantiems, o mėsą priskiria pirmosios kategorijos kancerogenams – taip pat kaip ir tabako gaminiai, asbestas ar radioaktyviosios medžiagos“, – priminė „Vegfest LT“  organizatorė.

      Gyvūninės kilmės maisto vartojimas siejamas ne tik su vėžiniais susirgimais, bet ir su daugybe kitų sveikatos sutrikimų – visų pirma – širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, osteoporoze, artritu, kitomis kaulų ir sąnarių ligomis, įvairiomis alergijomis. Jo atsisakius savijauta dažnai pagerėja jau po keleto dienų.

      Didelę įtaką visuomenės mitybos įpročiai turi ir aplinkosaugai. Intensyvios gyvulininkystės daroma žala gamtai yra didesnė nei visos gamybos ir transporto kartu sudėjus – be reikalo naudojami dideli resursų kiekiai, teršiamas vanduo, dirvožemis, oras.

      Pasaulyje  nuo seno buvo genčių, tautų bei regionų, kuriuose žmonės maitinosi vegetariškai ar veganiškai. Tačiau veganizmo judėjimas gimė tik 1944 m. Jungtinėje Karalystėje, Birmingemo mieste, kai nuo Vegetarų bendrijos atskilo Veganų bendrija. Jos įkūrėjas – Donaldas Watsonas, manęs, kad būti vegetaru – nepakanka, nes ir pieno bei kiaušinių pramonė gyvūnams sukelia daug bereikalingų kančių. Veganų bendrija yra stipri iki šiol veikianti organizacija, ji parėmė ir pirmųjų „vegfestų“ organizavimą Lietuvoje.

      Veganų skaičius auga nuo pat judėjimo atsiradimo. Tačiau didžiausias bumas kilo pastaraisiais metais. Laikoma, kad tai sparčiausiai šiuo metu augantis judėjimas pasaulyje. Skaičiuojama, kad Jungtinėje Karalystėje jau yra daugiau nei keturi su pusė milijonai veganų, panašūs skaičiai – ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Skandindinavijos šalyse. Daug veganų yra Rusijoje, JAV, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. Daugiausia veganų – beveik 10% visų gyventojų, yra Izraelyje.

      Kiek veganų Lietuvoje – sunku pasakyti, tačiau feisbuke suburta grupė „Lietuvos veganai“ šiuo metu jungia daugiau nei 35.000 narių – tai pagrindinė šalies veganų platforma internete. Šią  grupę taip pat įkūrė V. Viteikaitė. „Veganizmu taip susižavėjau, kad įkūriau grupę – tokios tuo metu dar nebuvo, o dar po poros metų pradėjau organizuoti renginius“, – kalbėjo ji.

      Nors veganizmo nauda – didelė, yra kas baiminasi, jog augalinis maistas – blankus, ir atsisakius gyvūninės kimės sudedamųjų dalių bus tiesiog neskanu. „Tai – visiška netiesa. Pasaulyje yra daugiau nei 20.000 valgomų augalų ir tik kelios dešimtys gyvūnų. Augalinė mityba yra labai įvairi. Jai įtakos turi įvairių šalių etninė virtuvė, ypač Azijos bei Afrikos, tačiau skaniai veganiškai maitintis galima ir gaminant tik iš vietinių produktų. – tvirtino moteris. – Kviečiu apsilankyti mūsų renginiuose, prisijungti prie grupės – tai išblaškys visus mitus. “ Renginys tiek Kaune, tiek Vilniuje vyks nuo 10 iki 18 val. Įėjimas nemokamas. Daugiau informacijos rasitečia.

      Skaityti komentarus