Tokijo 2020 m. olimpinės žaidynės greičiausiai bus pačios draugiškiausios aplinkai. Organizatoriai itin daug dėmesio skiria ekologijai ir aplinkos tausojimui, siekiant surasti kuo tvaresnius sprendimus. Tokijo žaidynės turi tikslą tapti mažiausiai taršalų į aplinką išmetusiomis žaidynėmis. Tarp planų – netgi kartoninės lovos sportininkams.

Žaidynėse statomi sportininkų miesteliai pareikalauja itin didelių resursų ir išteklių. Kadangi Tokijas nori tapti kuo draugiškesniu aplinkai, buvo priimtas iki šiol neregėtas sprendimas – sportininkų lovos bus pagamintos iš kartono. Visos lovos po renginio bus perdirbamos, ir nors šios sukurtos taip, kad galėtų atlaikyti svorį iki 200 kilogramų, organizatoriai įspės sportininkus ir jų personalą dėl atsargaus elgesio. Ruošiami ir perspėjimai dėl elgesio ant lovų, nes šoktelėjus yra rizika joms sulūžti. Tokių lovų planuojama paruošti apie 18 000 ir vėliau visos 100 procentų jos bus perdirbamos.

Olimpinių žaidynių organizatoriai užsimojo kur kas sumažinti ir išmetamo anglies dvideginio kiekį. Manoma, kad 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynėse buvo išmesta 4,5 milijono tonų CO2. Tuo tarpu 2012 m. Londono žaidynės, kurių organizatoriai teigė, kad renginys buvo visų laikų ekologiškiausias, į orą išmetė apie 3,3 mln. tonų CO2. Tokijas į tai žvelgia ambicingai ir  nori įveikti Londono rekordą. Jie prognozuoja, kad renginys išmes ne daugiau kaip 2,93 milijono tonų CO2. Didžiausias išmetamųjų teršalų šaltinis bet kuriuose tarptautiniuose renginiuose yra skraidymas. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) sako skrydis iš Niujorko į Tokiją sukurs 946 kg CO2 vienam keleiviui. Organizatoriai jau sukūrė nepriklausomų ekspertų patikrintą anglies dioksido mažinimo programą, skirtą užtikrinti, kad žaidynės, kurios prasideda liepos 24 d ir vėliau rugpjūčio 25 d. kai prasidės parolimpinės žaidynės, išmes kuo galima mažiau anglies dvideginio.

Aukso, sidabro, bronzos medaliai - viskas perdirbta

Žaidynėse naudojama elektra bus gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip saulės energija, biomasė ir vanduo. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės apima tik LED lempučių įrengimą visose renginių vietose.

„Tokijas 2020“ netgi aukso, sidabro bei bronzos medalių gamyboje pasikliovė perdirbimu. Buvo surinkta 6,2 milijono išmestų telefonų, o juos perdirbant buvo gauta 32 kg aukso, 3500 kg sidabro ir dar 2200 kg bronzos. Viso šio kiekio užteks reikalingiems 5000 medaliams pagaminti.

Podiumai medalių ceremonijoms gaminami iš perdirbto plastiko, kurį dovanojo visuomenė ir kuris buvo ištrauktas iš vandenynų. Po žaidynių likusiais gaminiais iš plastiko pasirūpins vienas iš didžiausių renginio rėmėjų „Procter & Gamble“. Įmonė skelbia, kad surinkti jau nereikalingi gaminiai bus naudojami švietimo tikslams arba bus perdirbami buteliams gaminti.

Olimpinių žaidynių metu taip pat bus naudojamos transporto priemonės, kurios neišmeta į orą teršalų – olimpiniame miestelyje bus naudojamasi elektromobiliais, kitomis elektra kraunamomis priemonėmis, akumuliatoriniais autobusais ir vandeniliniais šakiniais krautuvais, kurie bus naudojami sunkiems daiktams ir infrastrūktūrai gabenti aplink olimpines aikšteles.

Žemės drebėjimo atminimas

Vienas iš svarbiausi simbolių ir tradicijų, olimpinis deglas, buvo pagamintas naudojant aliuminio atliekas iš laikinų būstų, pastatytų po 2011 m. žemės drebėjimo ir cunamio. O pareigūnų dėvimos uniformos gaminamos iš poliesterio, gauto iš perdirbtų butelių.

Olimpinio kaimelio aikštė bus statoma iš tvarios kilmės medienos, kurią padovanos vietinės valdžios institucijos visoje Japonijoje. Po žaidynių ji bus panaudojama suolų gamybai arba bus statomi viešieji pastatai.

Jau dabar matoma, kad Tokijo organizatoriai ieško bei kuria išties nestandartinius sprendimus, siekiant sukelti kuo mažiau žalos aplinkai. Manoma, kad žaidyms prasidėjus pastebėsime ir daugiau inovatyvių taršos mažinimo būdų.