Daugybę kartų buvau šunų/kačių prieglaudose. Visą gyvenimą aukojau. Nuolat auginu valkatėles gyvūnus.
Būnant tokioj prieglaudoje, vos įėjus staiga atgyja visi šuneliai. Triukšmas tampa kaip šalia didžiulio krioklio. Kiekvienas bando atkreipti į save dėmesį. Bet. Ne visi. Dalis guli. Ir abejingai iš tolimo voljero kampo žiūri į tave NIEKO IŠ GYVENIMO JAU NESITIKINČIOMIS akimis. Per daug buvo nusivylimų. Tokia dabar didžiosios Lietuvos dalies žmonių nuotaika. Kai absoliučiai absurdišku pretekstu bus naikinamas vienintelis Lietuvos turtas- miškai. Turtas- dvejopas. Miškai ir žmonės. Su žmonėm dar geriau- mes- BE 5 MINUČIŲ IŠNYKĘ. Liko miškai.
Daug nerašysiu- niekas neskaito. Kyla klausimas- KODĖL? Kodėl Lietuva pasidavė saujelei neapykantos partijos nelaimėlių? Juos vienija tikrai ne meile Lietuvai. Ne meilė Ukrainai. Neapykanta. Sausa nuolatinė neapykanta. Viskam. Net Lietuvai. Paradoksas- meilę Lietuvai deklaruojantieji- jos labiausiai ir nekenčia.
Nesant NĖ VIENO argumento UŽ gamtos niokojimą, keistais padarais užpildyta Seimo salė beveik vieningai balsuoja UŽ Lietuvos niokojimą. Tanko fazėje užstrigęs vis labiau asimetriškėjančiu veidu Prezidenas. Bandanti neapykantiniams įsiteikti Premjerė. Visi. Ir visi supranta siaubą ir beprasmybę. Bet apsimeta durnais. Skaitai tas UŽ pavardes- ir tas lyg pusiau padorus, ir ta? KAS JIEMS VISIEMS ATSITIKO?
KAM? KAM JIE DIRBA? Ar egzistuoja toks atsakymas? Paversti savo tautą seno prieglaudos šunio žvilgsniu žiūrinčiu šunim? Tyliai kenčiant spastiškiems inteligentams. Baikštučiams verslininkėliams. Kokia vis gi galinga neapykanta.
P.S.susiruošusiems rašyti silpnapročio lygio komentarus apie "gynybą", ar "atkirtį Rusijai"- maloniai prašau eiti pro šalį. Ačiū