Kai viešojoje erdvėje pradedi jungti pavardes, pareigas ir faktus, vaizdas tampa aiškesnis. Agnė Andreikienė. Aistė Gedvilienė. TS-LKD. Portalas „Kas vyksta Kaune“. Seimas. Partinis skyrius Kaune. Tie patys kontaktai, tie patys žmonės, skirtingos vėliavos.

Ar tai sutapimas?
Ar tiesiog dar viena „elyyytiškai“ sukalta schema, kuri viešai vadinama žodžio laisvės gynimu?

Kuo daugiau giliniesi į viešai prieinamus faktus, tuo dažniau kyla nepatogūs klausimai.

Kas šiandien Lietuvoje vadinama nepriklausoma žiniasklaida?
Kas iš tiesų gina žodžio laisvę, o kas šią sąvoką naudoja kaip patogią priedangą?

Kaune veikiantis portalas „Kas vyksta Kaune“ ilgą laiką save pristato kaip objektyvų, nešališką, nuo politikos nutolusį informacijos šaltinį. Tačiau ar faktai, kuriuos galima rasti be jokio slapto tyrimo, tiesiog analizuojant viešus duomenis, leidžia tuo tikėti?

VIEŠI DUOMENYS, KURIE KAŽKODĖL NIEKAM NEĮDOMŪS

Portalo kontaktuose nurodoma reklamos skyriaus vadovė Agnė Andreikienė. Iš pirmo žvilgsnio tai visiškai neutrali pareigybė. Reklama, užsakovai, komerciniai santykiai.

Tačiau ar tai vis dar „tik reklama“, kai tas pats asmuo tuo pačiu metu: • dirba portale, kuris deklaruoja apolitiškumą, • eina politinio pasitikėjimo pareigas Seime, • yra įtakingos konservatorių politikės Aistės Gedvilienės patarėja, • vadovauja TS-LKD Žaliakalnio skyriui Kaune?

Ar tokia kombinacija yra normalus demokratinės valstybės reiškinys, ar veikiau klasikinis interesų susikirtimo pavyzdys?

AR ŽINIASKLAIDA GALI BŪTI NEPRIKLAUSOMA, JEI JI ĮMONTUOTA Į PARTINĘ STRUKTŪRĄ?

Jeigu portalo darbuotoja yra ir: • aktyvi partijos veikėja, • partinio skyriaus pirmininkė, • Seimo narės patarėja,

kyla paprastas, bet labai nemalonus klausimas.
Kas tokioje schemoje kontroliuoja turinį?

Kas nusprendžia, apie ką rašyti, o apie ką tylėti?
Kas tampa skandalu, o kas lieka nematoma?

Ar skaitytojas informuojamas, kad vadinamasis nepriklausomas portalas struktūriškai persipynęs su konkrečia politine jėga?

TELEFONAS TAS PATS. PAREIGOS SKIRTINGOS. ATSAKOMYBĖ KUR?

Dar įdomiau tampa tada, kai viešuose šaltiniuose sutampa kontaktiniai duomenys skirtingoms veikloms. Žiniasklaida. Politika. Partinis aparatas.

Ar tai atsitiktinumas?
Ar patogiai sukonstruota sistema, kur vienas asmuo tampa jungtimi tarp informacijos sklaidos, politinės galios ir partinės įtakos?

Jeigu viskas taip skaidru, kodėl apie tai nekalbama atvirai?
Jeigu tai normalu, kodėl tai slepiama po „apolitiško portalo“ etikete?

ŽODŽIO LAISVĖ AR ŽODŽIO FILTRAVIMAS?

Pastaraisiais metais nuolat girdime apie kovą už žodžio laisvę. Apie kovą su propaganda. Apie „teisingus“ ir „neteisingus“ balsus.

Tačiau ar žodžio laisvė nėra paversta selektyviu įrankiu?
Ar kritika taikoma visiems vienodai, ar tik tiems, kurie nepriklauso savam ratui?

Ir esminis klausimas.
Kas šiandien Lietuvoje turi teisę save vadinti nepriklausomu, jei žiniasklaida, politika ir partinės struktūros susijungia viename taške?

APIE KĄ IŠ TIESŲ ŠIS TEKSTAS

Tai nėra istorija apie vieną pavardę.
Tai pasakojimas apie modelį, kuriame deklaruojamas skaidrumas, bet nutylimi ryšiai. Garsiai kalbama apie vertybes, bet tylima apie interesus.

„Kas vyksta Kaune“ šiuo atveju tik vienas pavyzdys.
Struktūra gerokai platesnė.

Kuo daugiau tyrinėji, tuo mažiau lieka iliuzijų.
KAS IŠTIESŲ STOVI UŽ LAISVO ŽODŽIO FARSO