Ukrainos situacija, mano vertinimu, vis labiau artėja prie blogiausio scenarijaus, apie kurį su komanda kalbėjome dar prieš kelerius metus. Matome ne tik karo iššūkius fronte, bet ir augančią politinę įtampą šalies viduje.
Mano nuomone, Volodymyras Zelenskis pamažu praranda lyderio pozicijas. Vis dažniau keliami klausimai dėl korupcijos, interesų grupių įtakos ir sprendimų priėmimo aukščiausiu valstybės lygiu. Jeigu prieš metus ar pusantrų dar buvo galima manyti, kad prezidentas ne apie viską žino, šiandien susidaro įspūdis, jog bent svarbiausi procesai jam yra žinomi. Tai yra mano vertinimas.
Pastarieji mėnesiai Ukrainai buvo sėkmingesni dronų karo srityje. Buvo surengta nemažai smūgių Rusijos teritorijoje, tačiau sausumos fronte esminio lūžio neįvyko. Būtent šiame kontekste dar labiau išryškėjo vidiniai nesutarimai tarp politinės ir karinės vadovybės.
Viešojoje erdvėje matyti, kad įtampa tarp prezidento komandos ir dalies karinės vadovybės didėja. Mano vertinimu, Zelenskis atsidūrė tarp skirtingų įtakos grupių, o tai apsunkina sprendimų priėmimą.
Protestai Ukrainoje rodo dar vieną svarbų signalą. Į gatves išėjo daug jaunų žmonių. Tai reiškia, kad nepasitenkinimas nebėra tik opozicijos ar politinių konkurentų tema. Kai protestuoja jaunoji karta, valdžiai tai tampa rimtu įspėjimu.
Lietuvoje apie šiuos protestus kalbama gerokai mažiau nei Ukrainos ar tarptautinėje žiniasklaidoje. Mano vertinimu, mūsų viešojoje erdvėje šiai temai skiriama palyginti nedaug dėmesio, nors Ukrainos vidaus politiniai procesai gali turėti reikšmės ir tolimesnei karo eigai.
Kyla klausimas, kuo visa tai gali baigtis. Mano nuomone, Zelenskiui teks priimti sudėtingus sprendimus. Gali būti keičiami aukšti pareigūnai, gali būti mėginama atkurti visuomenės pasitikėjimą, tačiau akivaizdu, kad politinis spaudimas jam didėja.
Šioje situacijoje svarbu prisiminti vieną mintį, kurią esu skaitęs vieno filosofo darbuose. Perfrazuojant ją, valstybės stiprybę pirmiausia kuria žmogus, o ne teritorija. Valstybė be žmonių praranda savo esmę.
Karas jau pareikalavo milžiniškų aukų abiejose pusėse. Todėl vis dažniau kyla klausimas, ar politiniai sprendimai pakankamai vertina žmogaus gyvybę kaip svarbiausią vertybę.
Taip pat akivaizdu, kad ekonominės sankcijos ne visais atvejais pasiekia numatytus tikslus. Matome, jog dalis prekybos vyksta aplinkiniais keliais, o pasaulinės rinkos prisitaiko prie apribojimų.
Visa tai leidžia daryti išvadą, kad Ukrainos vidaus politinė krizė gali tapti ne mažiau svarbi už įvykius fronte. Nuo to, kaip bus sprendžiami visuomenės pasitikėjimo, korupcijos ir valdžios atsakomybės klausimai, gali priklausyti ne tik prezidento Volodymyro Zelenskio politinė ateitis, bet ir pačios Ukrainos gebėjimas išlaikyti vidaus vienybę tęsiantis karui.
Skaityti komentarus