Pasiklausykite ir įvertinkite patys, kurios išsakytos įžvalgos pasitvirtino. Kartu tai padės geriau suprasti šiandien vykstančių diskusijų užkulisius, politinių procesų logiką ir tai, apie ką viešai kalbėta dar gerokai prieš šiems įvykiams tampant pagrindinėmis naujienų temomis.

Išrinkus partijos pirmininku Mindaugą Sinkevičių, natūralu, kad jo aplinkoje atsiras žmonių, kurie kiekvieną dieną jam kartos: „Tu turi būti ministras pirmininkas.“ Tuomet prasidės spaudimas kuo greičiau keisti premjerę. Mindaugas Sinkevičius, būdamas partijos pirmininku ir turėdamas atsakomybę už partiją, sakys, kad premjerė dirba ir eina savo pareigas.

Tada prasidės įvairūs informacijos nešiojimai. Vieni ją neš konservatoriams, kiti kalbės apie Kremliaus interesus, atsiras publikacijų apie nepasitikėjimą Inga Ruginiene. Vėliau gali prasidėti diskusijos pačioje partijoje, ar Inga Ruginienė gali likti premjere. Tuomet bus keliamas klausimas, kodėl Mindaugas Sinkevičius nesiekia šių pareigų.

Toliau matyčiau ir kitą etapą. Politologai, ekspertai bei komentatoriai pradėtų vis dažniau pasirodyti televizijose, radijo laidose ir portaluose, aiškindami, kad premjerė dirba prastai, nesiorientuoja ekonomikos ar žemės ūkio klausimuose. Taip būtų kuriamas naratyvas apie artėjančią krizę.

Tačiau reikia suprasti vieną paprastą dalyką. Kad tokia krizė atsirastų, pirmiausia reikia pajudinti socialdemokratus. Jeigu Mindaugas Sinkevičius nesiektų premjero posto, tada būtų sakoma: „Žiūrėk, Mindaugai, turime Kęstutį Budrį, kuris visiškai neklauso socialdemokratų, daro, ką nori, važinėja po Lietuvą ir ruošiasi prezidento rinkimams. Reikia jį keisti.“

Tuomet reikėtų sujungti kelias nepatenkintas grupes ir per Kęstučio Budrio pakeitimą mėginti keisti visą politinę konstrukciją.

Man atrodo, kad tai būtų scenarijus, kurį formuotų dalis žurnalistų ir įvairių politinių naratyvų kūrėjų. Kitaip tariant, iš vidaus būtų bandoma pradėti procesus, kurie silpnintų esamą valdžios konstrukciją. Aš tokį pavojų matau. Klausimas tik, kiek Prezidentas pasiduotų tokiam žaidimui.

Praėjusią savaitę Prezidentas, mano nuomone, paslydo ant banano žievės, kai kalbėdamas apie Gintautą Palucką pasakė, kad šis turėtų trauktis į Seimą. Tokia buvo jo pozicija.

Tačiau pažvelkime į ankstesnes istorijas: Simono Kairio istoriją Kaune, Dainiaus Kreivio istoriją, Gintarės Skaistės istoriją dėl kanceliarinių išlaidų Kaune, Lauryno Kasčiūno kontroversijas, Monikos Navickienės istoriją ir kitus rezonansinius atvejus. Kažkodėl nė vienu iš šių atvejų nebuvo viešai siūloma trauktis iš pareigų.

Tas pats buvo ir su Sauliumi Skverneliu. Prezidentas tuomet nesakė, kad jis turėtų trauktis iš Seimo.

Todėl dabar kyla klausimas, ar Prezidentas po šio pasisakymo atsitrauks ir pripažins, kad padarė strateginę klaidą.

Jeigu būčiau konservatorių ar Liberalų sąjūdžio komunikacijos strategas, šį Prezidento pasisakymą naudočiau kiekvieną dieną. Cituočiau jį nuolat. Parlamentinėje valstybėje būtent Seimas sprendžia tokius klausimus, todėl toks Prezidento įsitraukimas tampa politiškai reikšmingas.

Jeigu kas nors norėtų silpninti premjerės Ingos Ruginienės, Roberto Kauno ar Juozo Oleko pozicijas, galėtų nuolat rodyti nuotrauką, kurioje Prezidentas pasirašo įstatymą dėl Kapčiamiesčio, Jurbarko ir Tauragės poligonų, o politikai stovi šalia jo.

Tokia nuotrauka kai kam gali priminti JAV Ovalųjį kabinetą, kur lyderis pasirašo sprendimus, o aplink jį stovi komanda. Psichologiškai tai stiprus simbolis.

Jeigu kas nors norėtų kurti chaosą ir konfliktą, tokia nuotrauka galėtų būti naudojama kaip politinis įrankis. Ji leistų kurti įspūdį, kad Prezidentas tampa centrine figūra, aplink kurią telkiama visa valdžia.

Nežinau, kas tokį žaidimą žais, tačiau stebėti šiuos procesus tikrai įdomu.

Jeigu panaši situacija būtų susiklosčiusi konservatorių valdymo laikotarpiu, esu tikras, kad kritikos būtų labai daug.

Todėl akivaizdu, kad bandymų siūbuoti koaliciją tik daugės. Šiuo metu į vieną girną jau sumesta viskas: ir pupos, ir žirniai, ir kviečiai, ir avižos, ir rapsai. Kitaip tariant, vienu metu vyksta labai daug procesų.

O nereikia pamiršti, kad iki vasaros pertraukos Seimui liko vos mėnuo. Projektų daug, įtampų daug, todėl nemanau, kad situacija nurims. Priešingai, artėjant vasarai ji gali tapti dar aštresnė.