Po daugiau nei metų trukusio darbo, daugybės klausimų ir nuolatinio spaudimo, viešojoje erdvėje pagaliau pasirodė dalis LRT sutarčių duomenų. Mano vertinimu, tai nėra atsitiktinumas. Prie šio proceso prisidėjo ir Seimo Audito komiteto darbas, kuriam tuo metu vadovavo Artūras Skardžius.
Ne kartą buvo keliami klausimai dėl įvairių LRT sutarčių, išorės ekspertų, komentatorių ir kitų paslaugų teikėjų. Buvo siekiama išsiaiškinti, kam ir už kokias paslaugas mokami visuomeninio transliuotojo pinigai.
Kai LRT ilgą laiką šių duomenų neteikė, buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą. Vėliau į procesą įsitraukė ir LRT taryba, kuri įpareigojo pateikti daugiau informacijos. Galiausiai šią savaitę LRT vadovybė paviešino dalį duomenų apie 2025 metais sudarytas sutartis.
Viešojoje erdvėje daugiausia dėmesio sulaukė Edmundo Jakilaičio vardas. Skelbiami duomenys rodo, kad jo vykdoma veikla buvo apmokama dešimtimis tūkstančių eurų.
Būtent todėl, mano nuomone, kyla interesų konflikto klausimas. Jeigu žmogus gauna reikšmingas pajamas iš institucijos, apie kurią viešai komentuoja arba kurią aktyviai gina, visuomenė turi teisę apie tai žinoti. Tokiais atvejais skaidrumas tampa ypač svarbus.
Viešojoje erdvėje ne kartą buvo matyti Edmundo Jakilaičio pasisakymai ginant LRT ir kritikuojant jos oponentus. Mano vertinimu, tokiose situacijose būtų svarbu aiškiai deklaruoti, jog egzistuoja finansinis ryšys su institucija, apie kurią kalbama.
Tai nėra klausimas apie vieną žmogų. Tai platesnis klausimas apie viešąjį interesą.
Lietuvoje dirba daugybė universitetų dėstytojų, mokslininkų, tyrėjų ir įvairių sričių specialistų, kurie taip pat galėtų būti kviečiami komentuoti aktualijas. Todėl visuomenei natūraliai kyla klausimas, kokiais kriterijais pasirenkami ekspertai ir kaip nustatomas jų atlygis.
Mano nuomone, visuomeninis transliuotojas turėtų taikyti maksimalų skaidrumo standartą.
Jeigu valstybės tarnautojų atlyginimai yra vieši, jei viešai skelbiami daugelio valstybės institucijų darbuotojų atlyginimų intervalai, visuomenė turi teisę žinoti ir tai, kaip naudojamos visuomeninio transliuotojo lėšos.
Todėl, mano vertinimu, viešai turėtų būti skelbiama:
darbuotojų atlyginimų intervalai;
vadovų atlyginimai;
priedai ir premijos bei jų skyrimo pagrindai;
išorės ekspertų ir komentatorių sutartys;
kūrybinių projektų finansavimo pagrindai.
Kuo daugiau viešumo, tuo mažiau lieka vietos interpretacijoms ir abejonėms.
Ar dabartinė LRT vadovybė pasirinks tokį kelią, parodys laikas. Tačiau jeigu visuomeninis transliuotojas siekia išlaikyti visuomenės pasitikėjimą, skaidrumo kartelė turėtų būti aukščiausia iš visų valstybės institucijų.
Skaityti komentarus