Antra. Reikia skaidrumo. Konkurencijos taryba turi aiškiai parodyti visą kuro kainos grandinę. Iš kur perkama nafta, kokia kaina, per kokius tarpininkus. Ar nėra situacijos, kai nafta keliauja per kelias įmones ir kiekviename žingsnyje uždedamas papildomas antkainis. Kol šito nematome, tol negalime kalbėti apie sąžiningą kainą.

Trečia. Europa turės priimti nepatogius sprendimus. Jei karas užsitęs, rusiška nafta vis tiek pasieks rinką per tarpininkus. Skirtumas tik tas, ar mokėsime daugiau per aplinkui, ar spręsime tiesiogiai. Šiandien dalis valstybių jau tai daro netiesiogiai.

Ketvirta. Energetinė nepriklausomybė. Turime maksimaliai greitinti sausumos vėjo jėgainių projektus. Ne popieriuje, o realiai. Elektra iš vietinių šaltinių mažina priklausomybę nuo naftos ir stabilizuoja kainas ilgalaikėje perspektyvoje.

Ir svarbiausia. Kol kas nematau realaus dialogo su verslu, ūkininkais, paslaugų sektoriaus atstovais. Sprendimai negimsta kabinetuose. Jie gimsta ten, kur realiai skaičiuojami kaštai.

Kol valdžia to nesupras, kainos ir toliau bus problema, o ne sprendimų rezultatas.