Pavyzdžiui, Seime realiai juda projektas, kuriuo siūloma panaikinti Konstitucijos 137 straipsnį. Rugsėjo 22 dieną Seimas projektui pritarė po svarstymo.

Kiek žmonių apie tai girdėjo?
Kiek laidų tam buvo skirta?
Kiek ekspertų televizijose aiškino, ką toks pakeitimas reikštų Lietuvos gynybos politikai?

O kiek kartų per tą patį laiką matėme dar vieną skandalą, dar vieną konfliktą, dar vieną emocingą antraštę?
Čia ir yra mano klausimas.
Kas šiandien nustato, apie ką Lietuva kalbės?

Nes informacinis triukšmas nėra nekaltas dalykas. Žmogus turi ribotą dėmesį. Jei nuo ryto iki vakaro jam duodi vieną emocionalią istoriją, jis paprasčiausiai nebeturi nei laiko, nei energijos domėtis tuo, kas vyksta su Konstitucija, gynybos politika, energetika, tranzitu ar milijardiniais valstybės sprendimais. Būtent tokį informacinio lauko mechanizmą keliu savo laidoje.

Ir tam net nebūtina įsivaizduoti vieno slapto „lėlininko“, sėdinčio kažkur už užuolaidos.
Pakanka interesų.
Politinių.
Verslo.
Žiniasklaidos.
Institucinių.

Kiekvienas tampo savo virvelę, o apačioje visuomenė laksto nuo vienos temos prie kitos.
Todėl vis dažniau, pamatęs naują „didžiausią savaitės skandalą“, sau užduodu kitą klausimą: o kas tuo metu vyksta ten, kur kamerų nėra?

Gal būtent nuo šio klausimo ir verta pradėti kiekvieną rytą.
Ne nuo to, ką mums liepia aptarinėti.
O nuo to, ko tuo metu beveik niekas neaptarinėja.