Kaip tai įmanoma?

Sąmatoje yra 69 eilutės. Penkiasdešimt iš jų įkainotos nuliu. O ties viena, multimedijos projektoriumi, įrašyta minus 6 400 eurų už parą. Padauginus iš penkiolikos gaunasi minus 96 tūkstančiai, ir visas pasiūlymas nukrenta žemiau nulio.

Tik tas projektorius greičiausiai niekada nebus užsakytas. Salėse jis jau įrengtas. Nuolaida, kurios nereikės išrašyti, yra pati pigiausia nuolaida pasaulyje.

Toliau įdomiau.

Tas pats vyresnysis specialistas Vilniuje kainuoja 200 eurų už valandą. Už penkiasdešimt kilometrų nuo Vilniaus - 7 eurus. Skirtumas beveik 29 kartai. O toje pačioje sutartyje juodu ant balto parašyta, kad dauguma renginių vyks Valdovų rūmuose. Vilniuje.

Ir pati svarbiausia dalis konkurse apskritai nedalyvavo. Iš 1,3 milijono varžomasi tik dėl 780 tūkstančių. Likę 520 tūkstančių atiteks laimėtojui pagal jo paties pateiktas sąskaitas. Tas srautas balais niekada nebuvo vertinamas.

Keturios įmonės skaičiavo realias darbo kainas. Jos pralaimėjo. Valstybė sutaupė nulį eurų.

Ir viskas pagal taisykles. Būtent tai ir yra problema.

Naujoje (Ne)pateptųjų laidoje išardome šią sąmatą iki paskutinės eilutės ir parodome, kur iš tikrųjų keliauja pinigai.

Kaip manote - ar tas projektorius bus užsakytas nors kartą?