Infliacija vėl gerokai viršija JAV centrinio banko tikslą - 2 %. Šiuo metu ji jau yra 4.2 %.
Namų ūkių perkamoji galia mažėja, nes kainos auga greičiau nei atlyginimai.
Didesnės energijos kainos gali persiduoti į transporto, maisto ir kitų paslaugų kainas.
Federalinis rezervų bankas veikiausiai neskubės mažinti palūkanų, nes 4,2 % infliacija vis dar per didelė. Rinkos tai paprastai vertina neigiamai. Greičiau įvyks priešingai ir bankas pradės kelti palūkanų normas.
Akivaizdu, kad D. Trumpo sprendimai dėl Irano, naudą duoda tik jo draugams iš energetikos sektoriaus.
Mums Lietuviams, tai irgi bus neigiamas poveikis, jei aukštos naftos kainos išliks pasauliniu mastu, brangs kuras ir transportas, ko pasekoje mūsų konkurencingumas kris, o verslo dalį atiduosime tiems, kurie vadovaujasi diplomatija ir verslo logika, o ne išgalvota vertybine politika. Taip pat ECB gali atsargiau vertinti palūkanų mažinimą, pasaulio akcijų rinkų svyravimai gali paveikti ir Europos investuotojus.
Skaityti komentarus