Vaclovas Kontrauskas yra restorano „Ida Basar“ vadovas ir vienas iš asmenų, dėl kurių Lietuvos verslo žemėlapyje atsirado „Karališkoji rezidencija“ Birštone. 2006 metais jis kartu su Amerikos lietuviu Viktoru Gediminu Gruodžiu Birštone įsigijo privatizuotos Marijampolės konservų fabriko poilsiavietės pastatus. Ant jų pamatų buvo pastatytas objektas, kuris iš pradžių buvo pristatomas kaip „senjorų rojus“: prabangūs slaugos namai su apartamentais ir sveikatingumo procedūromis. Statybas vykdė UAB „Golfo srovė“, kuriai tuo metu vadovavo Arvydas Tyla. Tas pats Arvydas Tyla vėliau dirbo „Merko statybos“ generaliniu direktoriumi.

„Senjorų rojaus“ idėja gyvavo trumpai. 2008 metais slaugos namai buvo panaikinti, o jų vietoje atsirado keturių žvaigždučių viešbutis „Royal Spa Residence“. 2014 metais įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais. Valdymą perėmė pasamdyta valdymo bendrovė, o valdančiuoju direktoriumi tapo Rimantas Šimkevičius.

Tų pačių 2015 metų vasarį Rimantas Šimkevičius kandidatavo į Druskininkų savivaldybės tarybą su Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąrašu. Jo VRK deklaracijoje matoma ne tik partinė priklausomybė. Sutuoktinės Rasos Šimkevičienės darbovietė tame pačiame dokumente nurodyta aiškiai: UAB „Raminora“, padalinio vadovė.

UAB „Raminora“ yra Druskininkuose registruota įmonė, valdanti „SPA Vilnius“ centrų tinklą. Įmonės vadovas yra Rokas Navickas. Tas pats Rokas Navickas, kuris yra buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės vyro Mindaugo Navicko brolis. To paties Mindaugo Navicko, kuris šiandien figūruoja didelio masto „Foxpay“ ikiteisminiame tyrime kartu su už finansinius nusikaltimus anksčiau teistu Vilhelmu Germanu, anksčiau žinomu kaip Vilijus Židelis.

Tačiau svarbiausia detalė atsiranda ne giminystės grandinėje. Ji atsiranda „Raminoros“ rekvizituose.

Įmonės pajamos 2024 metais siekė 13 433 939 eurus. Veiklos sritys: viešbučiai, kavinės, poilsio namai, sanatorijos ir SPA centrai. O eksporto kryptys, kurios viešame registre nurodytos juodu ant balto: Baltarusija, Vokietija, Norvegija ir Rusija.

Tegul šis sąrašas trumpam pakimba ore. 2026 metai. Partijos, kuri save pozicionuoja kaip patriotinę ir kovojančią su Kremliumi, aplinkoje veikianti įmonė turi eksporto sąsajų su Baltarusija ir Rusija. Ne per smulkų prekės ženklą, o per realią apyvartą ir registre fiksuotas kryptis.

Pažiūrėkime į grandinę visumoje. Lauryno Kasčiūno krikšto tėvai yra Birštono „Karališkosios rezidencijos“ bendrasavininkiai. To paties objekto valdančiuoju direktoriumi nuo 2014 metų dirbo TS-LKD narys Rimantas Šimkevičius. Jo sutuoktinės darbdavys yra „Raminora“, kurią valdo buvusios konservatorių ministrės šeimos narys. Tos pačios „Raminoros“ eksporto kryptys – Baltarusija ir Rusija.

Tai nėra atsitiktinių sutapimų virtinė. Tai tinklo schema, kurios pavienės grandys ne atsiriboja viena nuo kitos, o tarpusavyje sukimba.

Sisteminė įžvalga čia paprasta ir kartu nepatogi. Partija, kuri visuomenei dvylika metų pasakoja apie skaidrumą, valstybės užvaldymą ir kovą su rytine įtaka, savo viduje turi struktūrą, kurioje partijos kortelė, šeimos verslo objektas, kolegės sutuoktinis ir eksportas į sankcionuotą zoną sukasi vienoje uždaroje schemoje.

Ta schema neapsiriboja vienu žmogumi. Ji apima kelias kartas, kelis verslus, kelias finansines kategorijas ir tylų sutarimą garsiai nevardyti, kas su kuo dirba.

Laurynas Kasčiūnas šiame tinkle nėra pagrindinis veikėjas. Tačiau jis yra jo dalis: per krikštynas, pažintis ir partinį solidarumą, kuris saugo savus tol, kol saugomieji neperžengia leistinos ribos. O ribos politikoje dažniausiai išryškėja tik tada, kai jas peržengia kažkas trečias.

Klausimas, kurį verta užduoti ne tik Laurynui Kasčiūnui, bet ir visai TS-LKD vadovybei, yra paprastas. Ar partija sutinka, kad asmuo, kandidatavęs jos sąrašuose ir valdęs Birštono objektą, kurio bendrasavininkis yra dabartinio Seimo nario krikšto tėvas, kasdien dirba įmonėje, eksportuojančioje į Baltarusiją ir Rusiją? Ar partija turi vidinę tvarką, kuri šias sąsajas vertina? Ar ji laukia, kol jas įvertins kažkas iš išorės?

Kodėl visi vadinamieji vertybininkai tyli? Kodėl tie, kurie metų metus aiškino visuomenei apie skaidrumą, etiką, vakarietiškus standartus ir moralinę atsakomybę, staiga nebeturi nė vieno klausimo?

Kodėl tyli Tapinas su Černiausku? Kur dingo telefoninio sukčiaus provokacijos? Kodėl tyli LRT tyrimų skyrius? Kodėl nebekyla interesas narplioti ryšių, finansinių grandinių ir institucinių pažinčių tinklų? Kur dingo principas, kad visuomenė turi teisę žinoti?

Kodėl apie šias sąsajas neklausia Rita Miliūtė? Kodėl nebeveikia tas pats viešo spaudimo mechanizmas, kuris kitais atvejais įsijungdavo akimirksniu?