Diskusijose nuskambėjęs teiginys, kad Lietuva jau pasivijo Vakarų Europą ir tik nemoka džiaugtis, skamba gražiai. Bet pažvelkime ne į emocijas, o į oficialius skaičius:
Gini indeksas ir pajamų atotrūkis (Šaltinis: Eurostat)
Lietuvoje Gini koeficientas (matuojantis pajamų nelygybę) siekia virš 35 % ir išlieka vienas aukščiausių visoje Europos Sąjungoje. Pajamų atotrūkis tarp 20 % turtingiausių ir 20 % skurdžiausiai gyvenančių gyventojų pas mus yra maždaug 6 kartai, kai ES vidurkis nesiekia nei 5.
Skurdo rizikos lygis (Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra)
Lietuvoje apie 20 % (kas penktas gyventojas!) gyvena žemiau skurdo rizikos ribos. Ypač skaudi situacija tarp vienišų pensininkų, kur skurdo rizika viršija 50 %. Vakarų Europoje tokie skaičiai būtų laikomi valstybinio lygio socialine katastrofa.
Regioninė atskirtis (Šaltinis: EBPO / OECD)
Sostinės regiono BVP vienam gyventojui siekia maždaug 150 % ES vidurkio, tačiau likusioje Lietuvoje šis rodiklis nesiekia nei 70–80 %. Pagal atotrūkį tarp sostinės ir likusios šalies dalies Lietuva yra viena lyderių visoje EBPO.
Sveikatos apsauga ir gyvenimo trukmė (Šaltinis: Eurostat / WHO)
Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė vis dar maždaug 9–10 metų trumpesnė nei Vakarų šalyse (pvz., Švedijoje ar Ispanijoje). Išvengiamas mirtingumas dėl nepakankamos sveikatos apsaugos kokybės išlieka dvigubai didesnis už ES vidurkį.
Išvada: Pasivyti Vakarus Vilniaus kavinėse ir pagal BVP grafiką – dar nereiškia pasivyti Vakarų pagal gyvenimo kokybę visiems šalies piliečiams. BVP augimas ataskaitose nepamaitina senjoro ir neišgydo paciento rajono ligoninėje.
Džiaugtis pažanga reikia, tačiau neigti gilų socialinį atotrūkį – tiesiog nesąžininga.
Kaip manote jūs: ar Vakarus pasivijo visa Lietuva, ar tik keli didieji miestai?
Skaityti komentarus