TEORINIS MODELIS

X yra Stefutė. Ji labai nori į elito vakarėlius, bet jos ten niekas nekviečia, o jei ir įsileidžia – tai tik indų suplauti.
Y yra Alfredas. Jam viskas vienodai, kol vietinėje parduotuvėje akcija.
Z yra Gryša. Mistinė būtybė iš už miško.

Staiga X (Stefutė) pradeda lauktis. BBŽ (Zosė) iškart gulasi kryžium ant šulinio krašto ir rėkia, kad tėvas – šimtu procentų Z (Gryša), nors Gryša tuo metu net nebuvo į kaimą įžengęs.
Y (Alfredas) tuo tarpu ramiai sėdi ant suoliuko, žiūri į tuščią butelį ir mąsto, kad svarbu ne kas tėvas, o kas pastatys kitą ratą.

PRAKTINIS MODELIS

X = Lietuva. Pavargusi, šiek tiek apleista motina, nuo kurios geresnio gyvenimo ieškoti išsilakstė pusantro milijono jos pačių vaikų. Kad išgyventų, ji išpardavė senelių žemę, o likusius sidabrinius šaukštus užstatė lombarde. Dabar ji skolinasi milijardus už „gražius pažadus“, nors visi supranta, kad savo jėgomis tų skolų jau neatiduos. Jos oda – kadaise graži ir žalia – dabar randuota nuo nuolatinio, neatsargaus skutimo bukais ašmenimis. Išskusti miškai, išvalyti plotai, o visa ši „vilna“ išvežama skandinaviškiems baldams gaminti. Atgal mes gauname tas pačias savo medžių pjuvenas, tik gražiai supakuotas į blizgų kartoną ir pavadintas „moderniu interjeru“, už kurį susimokame trigubai.

Kas ketverius metus X atsistoja prieš veidrodį ir žada sau ir vaikams: „Viskas, metu lošti, koduojuosi, pradedu naują gyvenimą“.

BBŽ = Mūsų didžioji, nepriklausoma žiniasklaida. Jų darbas seniai tapo ne informuoti, o atlikti nemokamą gyventojų sąmonės rentgeną – švitinti smegenis baimėmis ir išgalvotais baubais, kad niekas nespėtų paklausti, kur dingo miškai ir pinigai. Jie hiperbolizuoja kiekvieną X pažadą iki kosminių aukštumų.

Y = Tipinis, sisteminis balsuotojas. Jis stabiliai gauna minimalią išmoką, porą lapelių pigesniam kurui ir nemokamų pietų kvitą. Važinėja be teisių, nes taip pigiau. Jis nuoširdžiai balsuoja už tuos pačius skustuvą laikančius ponus, nes BBŽ jam per televizorių parodė, kad kitaip ateis Z ir atims paskutinį šulinį. Svarbiausia, kad Y vaikai nuoširdžiai eina į aikštes su plakatais „Už laisvą žodį!“, stovėdami prie surūdijusio valdžios buldozerio. Jie gina teisę ir toliau leisti tiems patiems ponams skusti jų motinos X galvą iki pat antakių.

Z = Kaimynas iš šalies. Jis tiesiog gyvena savo gyvenimą. Turi savo muilo, savo sveiką odą, neišdrąskytus miškus ir su giliu, ironišku liūdesiu per tvorą stebi, kaip kaimynė X pati sau pjaunasi šaką, ant kurios sėdi, garsiai rėkdama, kad tai daro vardan šviesios ateities.

Klausimas matematikos profesoriams: Jei iš lygties išbrauktume BBŽ, po kiek laiko Y pastebėtų, kad X jau nebeturi ko apsirengti?

Ir klausimas edukuotiesiems: ar mes sugebam spręsti savo uždavinius? Juk tam reikia įsivardinti savo nežinomuosius, o tik tada eiti už lygybės ženklo pas kaimynus - A? Tai kieno ten dronai? Tai kas čia Zosė? O kas britvą laiko? O kur tos institucijos kur turi prižiūrėti? Cizom prekiauja, bet kaltas kaimynas Z? Nieko nebus ponai "Y", kol nepripažinsit, kad esat protiniai ir moraliniai girtuokliai!