Dar pridurčiau: Lietuvoje nebeliko prefrontalinės smegenų žievės, kuri atsakinga už aukštesnį protą, logiką, priežasčių-pasekmių ryšių suvokimą, dominavimo. Visus sprendimus užvaldė migdolinis kūnas, kuris kuria emocijas ir kartais nebevaldomas. Dauguma sprendimų, ypač užsienio politikoje, tarsi veikia tik „bėk ir rėk“ režimu.


„Mus puola, todėl bėkim. Bėkim į slėptuves, bėkim į mitingus, bėkim aukoti, bėkim gaudyti vatnikus, bėkim puoštis vyšivankomis ir pan.“ Arba: „rėkim, kad mus puola, kad Lietuvai reikia branduolinio ginklo, drakono dantų, kad reikia pulti Kaliningradą, Smolenską ar patį batką Lukašenką, kuris neva su savo balionais organizavo kažkokį tai hibridinį karą“. Ir kažin, kuri smegenų dalis įtakojo, kad Lietuvoje buvo priimtas sprendimas Ukrainai kasmet skirti po 0,25 proc nuo BVP? Sakysite ta racionalioji??? Galbūt. Tik štai pačios „norinčiųjų koalicijos“ šalys tokį sprendimą blokavo. Tai ir D. Britanija ir Prancūzija ir Italija ir Ispanija ir Kanada. Greičiausiai mato beprasmybę.


Užtat mūsų valdžios migdolinis kūnas jokios beprasmybės nemato, nes viskas čia pagal „bėk ir rėk“ principus. Lieps kas nors aukoti ir aukosime. Ir jei neaukosime ar laiku „nepalosime“, tai Lietuvoje sukaupto migdolinio kūno perteklius pradės pulti save – prisiimant kažkokias svetimas kaltes, savo tuštybės suvokimą ir tęsiant agresiją prieš tuos, kurie „ne tie“. Beje, Kėdainiuose vėl uždaromas eismas centrine gatve. Bus remontuojamas tiltas.... per upelį. Remontas truks 1,5 metų ir tai optimistiniu variantu. Palyginimui – Dubajuje per 1,5 metų pastatomas ištisas dangoraižių kvartalas. Lietuvoje – tiltas per upelį. Mat Lietuvos tiltų statyba nėra Lietuvos valdančiosios klasės migdolinio kūno įtakotų sprendimų objektas. Čia nereikia nei bėgti, nei rėkti. Reikia tik atvykti į tilto atidarymo ceremoniją ir nusifotkinti plojančios liaudies fone. Na, dar suvalgyti vieno kąsnio sumuštinių. Žodžiu, nebesuprantu, kas čia vyksta... Nuoširdžiai.