Pranešime spaudai rašoma, kad Vilnius per pastaruosius dešimtmečius išgyveno reikšmingą transformaciją, kurios vienu ryškiausių simbolių tapo nekilnojamojo turto plėtra.

„Miestų pavadinimai nėra amžini. Jie keičiasi kartu su politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis aplinkybėmis. Manome, kad atėjo laikas sąžiningai įvardyti ir Vilniaus transformaciją“, – teigia iniciatyvos autoriai.

Siūlymo rengėjai pateikia kelis argumentus.

Investicinio patrauklumo didinimas. Avuliškės galėtų tapti pirmąja Europos sostine, kurios pavadinimas aiškiai komunikuoja nekilnojamojo turto plėtros prioritetą. Tai suteiktų miestui išskirtinumo tarptautinėje konkurencijoje dėl investicijų.

Administracinio aiškumo principas. Pervadinimas padėtų išvengti atotrūkio tarp oficialiai deklaruojamų žaliojo miesto siekių ir realios miesto teritorijų plėtros.

Istorinio teisingumo ir aktualumo principas: pavadinimas įamžintų šiuolaikinį miesto raidos etapą, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka NT plėtros bendrovių vadovai.

Miesto tapatybės darnumas. Sostinės viešosios erdvės, želdynai, upių pakrantės ir buvusios rekreacinės teritorijos vis dažniau vertinamos per jų užstatymo potencialą. Naujas miesto vardas padėtų šiuos procesus sujungti į nuoseklų darnų miesto įvaizdį.

Gyventojai - nesipriešina.

„Jeigu miesto tapatybę formuoja statybos, būtų nuoseklu tai įtvirtinti ir miesto pavadinime. Juk negalime amžinai gyventi Gedimino sapne, kai mieste įgyvendinamos daug konkretesnės Avulio vizijos“, – pastebi vienas iniciatyvos remėjas. 

„Avuliškės skamba jaukiai, beveik kaip nedidelis miestelis. Toks pavadinimas padėtų išsaugoti bent kalbinį ryšį su žmogišku masteliu ir gamtiniu miesto charakteriu, net jeigu netenkame pačių žaliųjų teritorijų“, – teigia kita gyventoja. 

Iniciatyvos autoriai kviečia Valdą Benkunską apsvarstyti siūlymą ir nepasiduoti pagundai pasirinkti kitą - Bordiūriškių, Asfaltėnų arba Spūstiškių - pavadinimą.