Lietuvoje šį scenarijų matome kaip ant delno.

Mums nuolat kuriamos krizės – vieną dieną pandemija, kitą – energetinė „katastrofa“, po to – migracijos banga ar naujas karo šešėlis.

Tautų permaišymas per masinę migraciją nėra atsitiktinis. Tai tyčinis bandymas sunaikinti tautų šaknis, ištrinti istoriją ir išsklaidyti pasipriešinimo dvasią.

Kai tautos sumaišomos į vieną masę, nelieka bendros kalbos, bendro identiteto ir vienybės, todėl žmones tampa lengva valdyti – jie pavirsta bevarde darbo jėga ir statistikos eilutėmis.

O tuo pat metu tyliai pasirašomi įsipareigojimai skolintis dar 8 milijardus eurų – ne valdžios sąskaita, o mūsų vaikų ateities.

Ir kai viskas sugriūva, tie patys, kurie chaosą kurstė, išeina į tribūnas, lenda į ekranus ir garsiai rėkia - „Mes jus išgelbėsime!“ – bet tik dar labiau priverždami grandines.

Didžiausia apgaulė yra tai, kad liaudis pati prašo vergovės.

Baimė žmones paverčia klusniais, už „saugumo“ pažadą jie sutinka su viskuo, su aukštais mokesčiais, suvaržytomis teisėmis ir prarasta tautos tapatybe.

Tai – tyli okupacija be šūvių, kol kas be šūvių, kuri vyksta mūsų akyse.

Ar mes vis dar turime galimybę atsilaikyti?
Taip!

Kol yra žmonių, kurie myli savo žemę, savo kalbą, savo tautą – tol nėra vėlu.
Vienybė yra galingesnė už bet kokį chaosą, nes chaosas egzistuoja tik ten, kur tauta susiskaldžiusi ir išsigandusi.

Ir kai kitą kartą vėl pamatysi, kaip visuomenėje keliama panika, paklausk savęs:

Kas iš to gauna naudą?

Ir jei surasi atsakymą – nebebūsi jų įrankiu.

Tiesiog pakilk, kalbėk, vienykis su kitais, nes tauta, kuri vieningai stovi kartu, negali būti pavergta.

Mes ir tik mes esame savo likimo šeimininkai – bent tol, kol patys to neatsisakysime.