°C
      2025 12 12 Penktadienis

      Arminas Mockevičius. Kitoks požiūris į protestą ir LRT įstatymo pataisas

      Nuotrauka: Minfo koliažas

      Autorius: Armino Mockevičiaus Facebook įrašas
      2025-12-10 12:00:00

      Šiandien sunki diena – daug gerų draugų yra kardinaliai skirtingose pusėse. Vieni smerkia mitinguotojus, kiti džiaugiasi, kad atliko pilietinį veiksmą. Mitingas nepaliko abejingų, ir aš – tarp jų. Deja, gyvenimas mane vėl pastato į vidurį – tarp protestuotojų ir jų priešininkų.

      Pritariu protesto šūkiui – laisvas žodis turi būti saugomas. Žurnalistai privalo būti nepriklausomi, ginti žmogaus teises ir veikti kaip „sarginiai šunys“, saugantys demokratiją. Taip, aš myliu laisvą žodį ir pasisakau už jį. Suprantu tuos, kurie buvo prie Seimo – tai pilietiški žmonės, reiškiantys savo valią. Bet ar visi skaitė įstatymo projektą? Tikrai ne. Ir tai normalu – ne visi yra teisininkai.



      Kodėl Žemaitaitis elgiasi taip, kaip elgiasi?

      Priežastis paprasta – jis mato visuomenės nepasitikėjimą žiniasklaida. Matėme, kad net JAV galima paskelbti „karą žiniasklaidai“ ir laimėti. Kodėl taip yra? Socialiniai tinklai pakeitė žaidimo taisykles – šiandien kiekvienas žmogus yra žiniasklaidos priemonė. Patinka jums ar nepatinka – „Celofanas“ atlieka žiniasklaidos vaidmenį, ir juo žmonės pasitiki labiau nei tradiciniais kanalais. Problema ne žmonėse, o pačioje žiniasklaidoje.
      Su liūdesiu prisimenu pandemiją, kai žiniasklaida atliko propagandos vaidmenį, kai buvo girdimas tik vienas naratyvas. LRT eteryje nuskambėjęs klausimas – „Ar sutiktumėte, kad nesiskiepijusių asmenų gyvenimus reikėtų paversti pragaru?“ – iki šiol skamba galvoje. Tada žiniasklaida neapgynė piliečių, kurie galvojo savo galva, o organizavo patyčių kampanijas. Tai sukūrė neapykantą žiniasklaidai, kuria pasinaudojo R. Žemaitaitis, atstovaudamas piktą visuomenės dalį.



      Kas numatyta projekte?

      Slaptas balsavimas dėl LRT vadovo atleidimo – demokratiškas sprendimas, apsaugantis nuo išorės įtakos. Dėl šio punkto protestuoti nėra dėl ko.
      „Viešojo intereso“ sąvokos atsisakymas – ši sąvoka labai plati ir neapibrėžta, todėl jos atsisakymas gali būti logiškas, bet kelia diskusijų.

      Biudžeto įšaldymas ir sumažinimas – LRT biudžetas mažinamas 9 mln. eurų, iki 88,2 mln. eurų. Tai sudaro apie 30 eurų kiekvienam gyventojui per metus. Ar tai daug? Diskutuotina.

      Kas yra LRT taryba? Tai aukščiausias kolegialus organas, sudarytas iš 12 visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, paskirtų Prezidento, Seimo ir kelių organizacijų. Net su Žemaitaičio projektu politikai vieni negalėtų atleisti LRT vadovo – tam reikia balsų daugumos.



      Tarybos balsų proporcijos – ar 1/2 pakanka?

      LRT taryba veikia kaip mažas stabdžių ir atsvarų mechanizmas – tarsi „mini valstybė“. Nei viena valdžios institucija, net ir dvi kartu, negali sudaryti daugumos, nebent politinės partijos turėtų prezidentą ir būtų užvaldžiusios kurią nors organizaciją. Todėl vien politikų paskirti nariai negalėtų atleisti LRT vadovo net ir pagal Žemaitaičio projektą.

      Vis dėlto diskusija dėl balsų proporcijos yra pagrįsta. Šiuo metu siūloma, kad už nepasitikėjimą balsuotų 1/2 tarybos narių. Ar tai nėra per mažai? 

      Palyginimui:

      Įstatymai priimami paprasta balsų dauguma.
      Prezidento ar Seimo nario atleidimui per apkaltą reikia 3/5 Seimo narių balsų.

      Todėl galima svarstyti, ar LRT vadovo atleidimui neturėtų būti taikoma žemesnė riba – pvz. 3/5, kad sprendimas būtų labiau apsaugotas nuo politinių įtakų ir užtikrintų stabilumą.



      Kodėl žmonės palaiko Žemaitaitį?

      Vilmorus duomenimis, tik 28,4 % pasitiki žiniasklaida, 34,2 % – nepasitiki. Tai dauguma. Pandemijos metu tradicinė žiniasklaida prarado dalies visuomenės pasitikėjimą, kai buvo girdimas tik vienas naratyvas. Socialiniai tinklai tapo alternatyvia „žiniasklaida“, kuria žmonės pasitiki labiau nei tradiciniais kanalais.

      Mano pozicija
      Palaikau laisvo žodžio saugojimą.
      Pritariu protesto šūkiui.
      Manau, kad LRT reformos turi būti diskutuojamos, bet svarbiausia – atkurti pasitikėjimą tarp visuomenės, politikų ir žiniasklaidos.

      Didžiausia problema – ne pataisos, o bendravimo krizė. Kol žiniasklaida negrįš prie principo – informacija turi būti teisinga, tiksli ir nešališka, tol konfliktai tik gilės.



      Skaityti komentarus