Planuota įvesti triženklius muitų tarifus, bet įvesti tik truputį didesni. Beveik trilijoną dolerių siekiantis bendras JAV prekybos deficitas iki 2025 m. sumažėjo tik 0,2 proc. Biudžeto pajamos iš tarifų padidėjo beveik keturis kartus – nuo 7,2 mlrd. USD iki 26,6 mlrd. USD., tačiau JAV biudžetui tai tik skatikai.

Skelbta, kad "užsieniečiai sumokės". O iš tikrųjų kitų šalių firmos arba vietiniai importuotojai, įvežantys prekes į JAV, muitus įsitraukė į kainą ir pirkdami jas papildomai sumokėjo eiliniai amerikiečiai.

Toliau - dar gražiau. Vasarį JAV Aukščiausiasis Teismas šiuos tarifus pripažino neteisėtais, o balandį pats Trampas patvirtino, kad pinigai importuotojams, t.y. tiems, kas muitus biudžetui sumokėjo, turės būti grąžinti – maždaug 160 mlrd. dolerių.

Taigi, teks išmokėti kelis kartus daugiau, negu papildomai surinkta į biudžetą. Amerikiečiams niekas nei cento negrąžins. Gražins importuotojams, kurie jau ir taip per padidintas kainas tuos mokesčius patys susigrąžino. Dabar JAV vyriausybė juos dar kartą jiems išmokės.
Surinkusi iš kitų amerikiečių mokamų mokesčių... Galima tūkstančius kartų aiškinti, kad čia "demokratų pikta ranka". Ne demokratų, nes JAV AT respublikonų paskirti teisėjai turi daugumą.
Reikėtų skirti, kas yra JAV Aukščiausiasis Teismas - tai ne mūsų "prostitucinis". Šiuo metu JAV AT konservatoriai turi aiškią daugumą, ir daugumą jų paskyrė respublikonai, tarp jų ir D.Trumpas. Tačiau JAV sistemoje yra skirtumas tarp konservatyvaus teisėjo ir politinio nuolankumo valdžiai, kaip pas mus.

JAV Aukščiausiajame Teisme ypač branginamas institucinio prestižo momentas. Teisėjai paskiriami visam gyvenimui, dirba ne juos paskyrusiam asmeniui ir nuo jo absoliučiai nebepriklauso. Todėl jie saugo ne partiją, o paties Teismo ir savo kaip teisėjų autoritetą. Amerikos konservatyvūs teisėjai dažnai yra labai griežti būtent valdžios galių ribojimo klausimu.
Jie gali būti ir yra dešinieji kultūriniais, šeimų klausimais, bet kartu labai formalistiški Konstitucijos ir įstatymo raidės atžvilgiu. Jeigu Trumpas tarifus įvedė remdamasis įstatymu, kuris tam nesuteikė pakankamų galių, konservatyvūs teisėjai pasakė, ką ir turėjo pasakyti: prezidentas viršijo įgaliojimus.

Protingas politikas turi numatyti tokias galimybes ir jų išvengti, kvailys narcizas eina kaktomuša iki galo. Ir dabar tenka susidurti su savo veikimo pasekmėmis.
Trampas Kinijoje ne kaip nugalėtojas, o kaip lyderis, pradėjęs karą, iš kurio neturi geros išeities. Prezidentas, nesutariantis su savo paties Aukščiausiuoju Teismu. Praradęs tarifų vėzdą, kuriuo grasino visam pasauliui. Ir karinės galios įvaizdį, nesugebėjęs laimėti karo Irane.
Tai lyderis partijos, kuri vidurio kadencijos rinkimuose atsidurs ant žlugimo ribos. Nebeturintis jokių gerų kortų. Pekine pačią pirmą dieną jam pasakyta aiškiai - bet kokia Taivano nepriklausomybė reiškia karą.
Teks hegemonui ne diktuoti savo valią ir priversti paklusti. O ieškoti kompromisų ir daug kur nusileisti tam, kad išsaugotum bent tą, ką turi.

Tai nieko gero mums nežada. Bet tai jau kita tema.