Atleista Šakalienė. Praėjus 28 dienoms nuo kabineto darbo pradžios iš pareigų atleista krašto apsaugos ministrė socialdemokratė Dovilė Šakalienė. Atleidimą I. Ruginienė argumentavo intrigų mezgimu jai už nugaros, kai Krašto apsaugos ministerija surengė uždarą susitikimą su apžvalgininkais, kur pasakota apie mažesnį nei galop buvo numatytas 2026 metų finansavimas gynybai. D. Šakalienė tvirtino, kad su premjere turėjo „skirtingą principinį supratimą“, kaip stiprinti krašto apsaugą. Naujuoju ministru paskirtas Robertas Kaunas.

Kultūros ministro peripetijos. Iš pradžių į I. Ruginienės Ministrų kabinetą kultūros ministru buvo paskirtas „aušrietis“ Ignotas Adomavičius. Tai išprovokavo kultūros bendruomenės protestus, kurių metu reikalauta, kad iš „Nemuno aušros“ būtų atimtas šios srities ministro portfelis. Padirbęs savaitę I. Adomavičius pasitraukė iš pareigų, o socialdemokratai susigrąžino Kultūros ministerijos kontrolę iš „Nemuno aušros“ ir į ministrės pareigas galop delegavo Vaidą Aleknavičienę.

Galvos skausmas dėl kontrabandinių balionų. Pirmą kartą Vilniaus oro uostas dėl „užfiksuoto skrendančio objekto“ laikinai uždarytas 2025 metų rugsėjį. Nuo to laiko panašūs incidentai kartojosi kelias dešimtis kartų. Įtariant, kad prie meteorologiniais balionais gabenamos cigarečių kontrabandos vienaip ar kitaip prisideda Baltarusijos režimas, spalį I. Ruginienės Vyriausybė daugiau nei pusei mėnesio uždarė sausumos sieną su kaimynine valstybe. Dėl to Baltarusijoje strigo lietuviški vilkikai, į Lietuvą jie pargabenti tik pavasarį. Ministrų kabinetas taip pat parengė vėliau priimtas pataisas, kuriomis sugriežtinta baudžiamoji atsakomybė dėl kontrabandos gabenimo oru. Lietuvos žvalgybai teigiant, kad naudodama spaudimą Baltarusija siekia užmegzti su Lietuva politinį dialogą ir ištrūkti iš politinės izoliacijos, Vyriausybei ir kitiems politikams teko dorotis su dilema, ar tokio dialogo su Minsku atnaujinimas atsvertų šias rizikas savo nauda. Lietuva taip pat tebelaviruoja tarp JAV raginimų atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą bei siekio nenuolaidžiauti Aliaksandro Lukašenkos režimui. Be to, šių metų pradžioje iš Lietuvos į Lenkiją persikraustė Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Naujas poligonas. Nepaisydama protestų ir dalies Kapčiamiesčio bendruomenės prieštaravimų, I. Ruginienės Vyriausybei pavyko parengti, o vėliau Seime ir priimti įstatymą dėl naujo poligono Lazdijų rajone steigimo. Siekiant numalšinti vietos gyventojų nepasitenkinimą, įstatyme numatytos dosnesnės nei priklausytų kompensacijos žmonėms už teritorijoje paimamą turtą. Beveik 15 tūkst. hektarų poligone pratybos pradės būti rengiamos 2028 metais. Įstatymo dėl poligono steigimo svarstymas Seime tapo dar vienu iššūkiu valdančiajai koalicijai, daugeliui „Nemuno aušros“ atstovų bei daliai „valstiečių“ buvus prieš iniciatyvą. Su poligonus turinčiomis ir steigiančiomis savivaldybėmis Krašto apsaugos ministerija pavasarį taip pat pasirašė susitarimus dėl papildomo finansavimo iš centrinės valdžios – šie pinigai bus numatyti socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai.

Tango dėl Kinijos. I. Ruginienės Vyriausybė buvo įsipareigojusi atkurti diplomatinį atstovavimą santykiuose su Kinija. Derybų su Kinija detalės išliko neviešos, tačiau Ministrų kabineto darbas paženklintas viešomis spėlionėmis, kokias nuolaidas šiame procese gali daryti Lietuva. Vasarį tiek Vilniuje, tiek Pekine plačiai nuskambėjo I. Ruginienės pasisakymas, kad leisdama Taipėjui atidaryti atstovybę taivaniečių vardu Lietuva „šoko prieš traukinį ir pralaimėjo“, vėliau Vyriausybės vadovė pareiškė, kad sutiktų, jeigu atstovybė būtų pervadinta. Ši Vyriausybė taip pat ėmėsi derybų su Taivanu dėl ekonominio bendradarbiavimo veiksmų plano, siekdama gauti iš Taipėjaus aiškesnes garantijas dėl galimų investicijų arba prekybos ryšių stiprėjimo. Vis dėlto šios derybos sustojo, o praėjusią savaitę Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas pranešė, kad Lietuva sutiko su Kinijos reikalavimu bent kurį laiką atkurti atstovavimą žemesniu diplomatiniu lygiu, leidžiant Pekinui Lietuvoje įkurti „Laikinojo reikalų patikėtinio biurą“, kurio anksčiau nepripažino. Kol kas ribota pažanga atkuriant diplomatinį atstovavimą su Kinija skatina dalies socialdemokratų nepasitenkinimą dabartiniu užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu. Dėl jo ateities poste būsimasis premjeras Mindaugas Sinkevičius ketina kalbėtis su prezidentu Gitanu Nausėda.

Kuro kainos. Vyriausybei teko dorotis su JAV ir Irano konflikto išprovokuotu naftos kainų augimu. Pavasarį Lietuva atlaisvino apie 80 tūkst. tonų degalų atsargų, o tai atitiko apie 12 dienų šalies turimo daugiau nei 90 dienų rezervo. Taip pat keliems mėnesiams buvo sumažintas dyzelino akcizas, tačiau viso to įtaka kuro kainoms buvo simbolinė. „Lietuvos geležinkeliai“ buvo pasiūlę 50 proc. nuolaidą kelionėms traukiniais. Visos minimos priemonės birželį nebepratęstos, bet valdžia žadėjo jas atnaujinti ir parengti naujas tikslines priemones pažeidžiamiausioms grupėms, jeigu kainų augimas toliau kirstų per kišenę rudenį.

Kaupimas pensijai. Dirbant I. Ruginienės kabinetui šių metų pradžioje atsivėrė pernai Seimo palaimintas dvejų metų galimybių langas pasitraukti iš pensijų kaupimo antroje pakopoje. Iki šiol iš kaupimo pasitraukė arba dalį sukauptų lėšų atsiėmė daugiau nei pusė milijono Lietuvos gyventojų – daugiau nei trečdalis kaupiančiųjų. Išsiimta suma siekia per 3 mlrd. eurų. Be kitų dalykų, pavasarį ūgtelėjo vartojimo prekių pardavimai, o analitikai teigia, jog žmonių atsiimtos lėšos švelnino energetinės krizės poveikį ekonomikai.

Registrų centro skandalas. Vieną gegužės penktadienio popietę prokuratūra pranešė tirianti galimus neteisėtus prisijungimus ir daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto registro įrašų, įskaitant žmonių asmens kodus, pasisavinimą. Prisijungimai vykdyti per iš užsienio pasisavintas Migracijos departamento darbuotojų paskyras. Paaiškėjus apie incidentą pareigas paliko Registrų centro vadovas Adrijus Jusas, vėliau – Informatikos ir ryšių departamento vadovė Viktorija Rūkštelė. Vis dėlto opozicija ir žiniasklaida kėlė klausimus ir dėl politinės atsakomybės šioje istorijoje, nes visuomenę informacija apie duomenų vagystę pasiekė gerokai vėliau nei sprendimų priėmėjus. Seimas šiuo metu svarsto opozicijos iniciatyvą aiškintis šią istoriją per parlamentinį tyrimą. Seimo mažuma taip pat ketino reikšti nepasitikėjimą pačia premjere, bet idėjos atsisakė paaiškėjus apie Vyriausybės atsistatydinimą.

Šiurkščiai pažeistas įstatymas. Birželį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad I. Ruginienė, pasirašiusi potvarkius, kuriais į oficialias delegacijas valstybės lėšomis įtraukė savo artimuosius, šiurkščiai pažeidė įstatymą. Valstybė apmokėjo premjerės šeimos narių keliones į žiemos olimpiadą Italijoje ir į Vatikaną, etikos sargai nurodė šias išlaidas grąžinti. Pati I. Ruginienė su tokiu sprendimu nesutinka ir ketina jį skųsti teismui. Pagal VTEK išaiškinimą, I. Ruginienė po sprendimo kurį laiką negalėtų iš naujo būti skiriama premjere, tačiau jis neužkerta kelio politikei tapti ministre naujoje M. Sinkevičiaus Vyriausybėje. Ji tikriausiai grįš į socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas.