Pirminiais duomenimis, 2026 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvoje siautusi audra Valstybinių miškų urėdijos (VMU) valdomuose valstybiniuose miškuose išvertė ir išlaužė apie 150 tūkst. kietmetrių (ktm) medienos. 

Plynai pažeistuose medynuose nustatyta apie 17 tūkst. ktm pažeistos medienos – maždaug 80 ha plote, o pavienių išverstų ir išlaužytų medžių kiekis viršija 130 tūkst. ktm.

Didžiausi pažeidimai pagal pažeistos medienos kiekį nustatyti Dubravos regioniniame padalinyje – 19,1 tūkst. ktm, Kazlų Rūdos regioniniame padalinyje – 17,9 tūkst. ktm, Biržų regioniniame padalinyje – 16,8 tūkst. ktm, Panevėžio regioniniame padalinyje – 9 tūkst. ktm.

Duomenys ir toliau tikslinami, todėl galutinis audros padarytos žalos mastas gali keistis.

Pasvirę ar pakibę medžiai kelia pavojų, o netvarkoma mediena genda, gali tapti pavojingų medžių liemenų kenkėjų pasidauginimo ir plitimo į aplinkinius medynus šaltiniu. Pavojingiausias yra žievėgraužis tipografas, kuris gali apsigyvendinti vėjo išlaužtose ir išverstose eglėse. 

Leidimų tvarkyti audros padarinius miškuose nereikia

Kad tvarkyti vėjo išverstus  medžius miškuose  atrankiniams sanitariniams kirtimams leidimų kirsti mišką gauti nereikia. Jei kyla klausimų, kokias priemones reikia taikyti vėjo ir kitų faktorių pažeistuose miškuose, galite pasikonsultuoti su Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros ir Miško sanitarinės apsaugos skyrių specialistais. Kontaktus rasite internetinėje svetainėje www.amvmt.lt kontaktų skiltyje.

Dėl plynaisiais sanitariniais kirtimais iškirsto vėjo pažeisto miško atkūrimo privačių miškų savininkai gali prašyti finansinės paramos, kurią administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra. Daugiau informacijos apie paramą čia.

Gyventojai turi įsitikinti, ar saugu lankytis miškuose

Miškuose uogaujantys ar grybaujantys gyventojai privalo įsitikinti, ar šiuo metu saugu yra lankytis miškuose. 

Jeigu daug išlaužytų, išverstų ar pavojingai pasvirusių medžių, pakibusių šakų, tokios vietos geriau vengti. Todėl, prieš vykstant grybauti, verta įvertinti ne tik tai, kur tikitės rasti daugiausia grybų ar uogų, bet ir pasirinktos teritorijos būklę.

Miškininkų teigimu, didžiulės audros, išvartančios po kelis šimtus tūkstančių kubinių metrų medžių, pasikartodavo maždaug tik kas dešimtį metų, tačiau pastaruoju metu šis gamtos reiškinys kartojasi vis dažniau.

Primename, 1993 m. sausio 12 d. vėtra išvertė apie 700 tūkst. m³  medienos. Būtent po šių vėjavartų kilo masinė žievėgraužio tipografo invazija. 2005 m. sausio 8–9 d. uraganas „Ervinas“ išvertė apie 600 tūkst. kietmetrių medienos (tai sudarė net 12 proc. metinių kirtimo apimčių). 

2010 m. rugpjūčio 8–9 d. škvalas išlaužė ir išvertė apie 900 tūkst. kietmetrių. Labiausiai nukentėjo pietryčių ir pietų Lietuvos miškų urėdijos. Siekiant išvengti medienos kokybės praradimo ir užkertant kelią medienos kenkėjų plitimui, labiausiai nukentėjusių nuo audros miškų urėdijų miškuose buvo pasitelkti papildomi medienos ruošos rangos darbų pajėgumai bei miškininkų pagalba. Padariniai buvo likviduoti per 6 mėnesius. 

Po 2019 m. kovo mėnesį praūžusios audros „Laura“ buvos suskaičiuota daugiau kaip 205 tūkst. m³ išverstų, išlaužytų medynų kiek didesniame nei 2,5 tūkst. ha miško plote. Tai beveik tiek pat, kiek sudaro bendras Kauno ir Šiaulių miestų plotas.

2023 m. rugpjūčio 6-7 dienomis praūžusi audra vertė bei laužė medžius beveik visoje šalyje, o ypatingai Šiaurės Lietuvoje. Skaičiuojama, jog vėjavartų ir vėjalaužų tvarkymo apimtys siekė apie 30 000 m³.

Stiprus vėjas daugiausia žalos padaro eglynams, kadangi eglių šaknys yra paviršinės, medis verčiamas su šaknimis, mažiau nukenčia pušynai – pušies šaknis yra stipri ir eina giliai po žeme, vėjas medžio išversti nesugeba, todėl pušis dažniausiai lūžta per pusę. Jei didžiulės audros, išvartančios po kelis šimtus tūkstančių kubinių metrų medžių, pasikartodavo maždaug tik kas dešimtį metų, tai, pasak miškininkų, stiprūs vėjai jau beveik kasmet pridaro žalos Lietuvos miškams, tačiau jų padariniai miškui yra mažesni.

Audros padarinių šalinimas miestų ir kaimų teritorijose

Audra išvartė daug medžių ir miestuose, kaimuose, sodybose. Šias teritorijas irgi būtina sutvarkyti. 

Vyriausybės patvirtintuose kriterijuose nustatyta, kad medžiai ir krūmai nepriskiriami saugotiniems, jei jie yra nudžiūvę, stichinių nelaimių, ekstremalių įvykių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę, sužaloti be žmogaus įsikišimo. 

Jei audros paveiktas želdinys kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui, ir jį pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti (pašalinti daugiau nei 30 proc. lajos tūrio) reikia nedelsiant, tai galima padaryti be leidimo ar sprendimo. 

Tokiu atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės administraciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikti 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys. 

Kitais atvejais, pvz., jei saugotinas medis po audros nepavojingai pasviro (iki 45 laipsnių ribos), nekelia pavojaus gyventojams, jų turtui, statiniams ir eismo saugumui, kuriuos reiktų pašalinti nedelsiant, tačiau vis dar gyventojui kelia susirūpinimą, norint gauti leidimą želdinio kirtimui ar intensyviam genėjimui, reikėtų kreiptis į atitinkamos savivaldybės administraciją. 

Pasitikrinti, ar želdinys yra saugotinas galima pagal nustatytus Vyriausybės patvirtintus kriterijus. Dėmesį reikia atkreipti į tai, kokia medžio rūšis, skersmuo, identifikuoti žemės, kurioje auga medis, paskirtį. 

Be to, Želdynų įstatyme numatyta, kad savivaldybė gali priimti sprendimą paskelbti saugotinais ir kitokius želdinius, neatitinkančius Vyriausybės patvirtintų kriterijų, tokiais atvejais reikėtų pasikonsultuoti su savivaldybės specialistais.

Jei želdinys užvirto iš kaimyninio sklypo, aplinkosaugininkai pataria apie įvykį pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112, kad informacija būtų perduota tarnybos, atsakingoms už stichinių nelaimių likvidavimą (pvz., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui)  ir jei yra galimybė – želdinių savininkui ar valdytojui. Jei želdinys įvirto iš viešosios teritorijos reikėtų pranešti vietos savivaldybės administracijai. 

Po audros nuvirtusių želdinių medieną sklypo savininkas gali pasiimti. Želdiniui užvirtus iš kaimyninio sklypo dėl medienos paėmimo reikėtų tartis su sklypo savininku, jei iš viešosios teritorijos – medieną galima paimti tik su savivaldybės sutikimu.