Ir vieną dieną viskas pasibaigs...
Mums išrinks Prezidentą, o po kurio laiko ir Seimą.
Kažkas nusivils, o kažkas skelbs pergalės tostą.
Kažkas ir toliau savo vaikų neskiepys.
Kažkas emigruos, nes nenorės paklusti.
Kažkas patikės, kad atėjo Atgimimas, o kažkam atrodys, kad grįžtame į gūdžią Stagnaciją...
Kažkas blokuos savo neprietėlius feisbuke ir nusisuks susitikęs realiame gyvenime.
Kažkas šypsosis ne tik užsieniečiams Kauno gatvėse... Kažkas bambės ant valdžios nespėjęs nusipirkti butelio vakarui, o kažkas gers ką tik iš miško parsineštą šaltinio vandenį.
Kažkas pažadės mylėti amžinai.
Kažkas skirsis ir nenorės daugiau svetimu tapusio artimo matyti...
Kažkas kaltins visą pasaulį, dar kažkas - save, o atsiras ir kažkas, kam viskas bus gerai.
Kažkas gims, o kažkam kelionė baigsis...
Ir galų gale viskas prasidės iš naujo...
Kiekvieną akimirką vyksta kova tarp Gyvenimo ir Mirties. Kiekviename mūsų - amžinas karas. Šeimose, bendruomenėse, šalyse ir žemynuose...
Ir visada laimi Gyvenimas! Net jei sunaikinsime žemę, ji liks gyva. Net jei mes išnyksime, atsiras nauja gyvybė... Kūryba visada stipresnė už griovimą. O chaose slypi nauja pradžia. Visada taip...
O mes ir toliau mylėsime. Tikėsime. Kursime. Darysime. Net jei ir pasiduosime kuriam laikui, vis tiek kelsimės ir eisime.
Gyvenimas stipresnis už Mirtį...
Skaityti komentarus