Buvo sunku apsispręsti parašyti šį tekstą, nujaučiau, kiek komentarų jis gali susilaukti, tačiau pamačiusi straipsnį „the Guardian“, supratau, kad turiu išsakyti savo nuomonę apie Kalėdas.
Mes visi pastebime materialius, nesveikus ar tiesiog kvailus Kalėdų aspektus. Didžiausios sumos pinigų išleidžiamos dovanoms, nesibaigiantis nesveiko maisto rijimas, Kalėdų senelis – jūs galite ginčytis, kad tai vyksta tik kartą metuose, vaikai jaučiasi laimingi, be to, leidžiate laiką su šeima – visi argumentai yra teisingi, tačiau nė vienas iš čia išvardintų papročių neturi nieko bendro su tikrąją Kalėdų reikšme. Kalėdų esmė – švęsti Jėzaus gimimą, bet net ir tai nėra visiškai tikslu, nes yra manoma, jog Jėzus gimė maždaug *****. Taigi kokia tikroji Kalėdų esmė? Nors Hallmark norėtų, kad jūs galvotumėte kitaip, tačiau Kalėdos yra žiauri elitinė institucija, kuri turi baigtis.
Realybė ta, jog Kalėdos yra skirtos labiausiai privilegijuotiems mūsų visuomenės nariams, to mes dažnai nesuvokiame. Mes nenorime suvokti, kad didžioji dalis žmonių neišgali švęsti Kalėdų taip, kaip žiniasklaida siūlo. Tai verčia jaustis pasimetusiam, netinkamam bei žlugusiam.
Amerikiečiai išleidžia apie 465 mlrd. JAV dolerių dovanoms bei kitiems Kalėdų reikmenims. Pažvelkite į tai kitu kampu: JT nustatė, jog skyrus 30 mlrd. JAV dolerių per metus, pasaulyje baigtųsi badas. Jei vien tik amerikiečiai sutiktų paaukoti savo pinigus, skyrus dovanoms pirkti, badas pasaulyje dingtų bent 15 metų. Taigi, mes turime išteklių, galinčių panaikinti problemą, tačiau mūsų kapitalistinė visuomenė nepaiso to.
Kita amerikiečių bei europiečių problema: dalies išleidžiamų pinigų jie neturi. Nes žiniasklaida skatina šeimas kurti nepriekaištingas Kalėdas savo šeimoms. Jokia kita šventė nesukelia tokio spaudimo leisti pinigų kaip Kalėdos. Dovanos, dekoracijos, maistas, renginiai, kelionės – per Kalėdas tai nelaikoma prabangos preke. Šimtai tūkstančių žmonių panyra į skolas, nes visuomenė protingai ir sąmoningai privertė mus tikėti, jog turime atitikti tokius Kalėdų standartus.
Prisimenu mano mama kamuodavosi per kiekvienas Kalėdas, net kreipdavosi į labdarą, kad galėtume gauti daugiau dovanų, kaip visi mūsų draugai. Taip pat prisimenu, kad po atostogų vaikai pasakodavo, ką gavo dovanų, dažnai tai būdavo kur kas brangesnės dovanos nei mano, tad imdavau galvoti, ar buvau negera ir todėl Kalėdų senelis neatnešė to, ko norėjau. Dabar pagalvokite apie milijonus vaikų Afrikoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje, kurie greičiausiai galvoja, kodėl Kalėdų senelis jų išvis neaplankė?
Bet tai šeimos susibūrimo laikas
Tiesa, bet kam tiek spaudimo? Beveik koja kojon su vartotojiškumu žengia spaudimas, jog turite šventes praleisti su šeima. Tai verčia blogai jaustis tuos, kurie neturi šeimos, negali aplankyti jos ar tiesiog nepalaiko ryšio. Daugelis neturi finansinių galimybių aplankyti šeimą. Ar egzistuoja Kalėdinis vaizdelis, kuriame nebūtų pavaizduota laiminga šeima, susėdusi prie stalo? Pagalvokite apie visus Kalėdinius filmus, kuriuos esate matę...
Kai kurie yra pašalinti iš šeimų ar patyrė smurtą šeimoje. Tik įsivaizduokite, ką spaudimas „būti su šeima“ per Kalėdas padaro jų psichinei sveikatai. Nepamirškime benamių bei tų, kurie toli nuo namų. Žmonės patiria didelį spaudimą ir gėdą būdami be šeimos per Kalėdas nepriklausomai, ar jie to nori, ar ne. Tokiu atveju ši šventė yra apsimestinė. Ar neturėtume būti su šeima tuomet, kai turime galimybę ir norime to? Kam mums reikia šventės, kuri nurodinėtų mums, kada daryti tai, ko trokštame?
Deja, iš šios žiaurios paradigmos, kurią sukūrė mūsų visuomenė, pasipelno tik turtingieji bei kelia didesnį spaudimą paklusti normoms. Mes evoliucionavome ir pažengėme daugelyje sričių, tačiau kapitalistinės Kalėdos vis dar klesti. Ar dar ne laikas nusimesti kaukes? Idėja, jog Kalėdos sukasi aplink gerumą – neteisinga, nes jos tarnauja tik tam, kad pažemintų mažiau turtingus.
Jei mes tikrai norime pajusti „Kalėdų dvasią“, mes turėtume gruodžio 25 dieną elgtis taip, kaip bet kurią kitą dieną. Tai turėtų būti diena, kai turintys šeimas žmonės gali ją praleisti drauge, tačiau niekas nėra verčiamas elgtis kitaip, pavyzdžiui, pirkti dovanas vien todėl, kad yra to tikimasi. Tai laikas pažvelgti į savo veiksmus ir būti atviram dėl neteisybės bei turto atotrūkio mūsų visuomenėje. Tai laikas BŪTI POKYČIU.
Skaityti komentarus