Iš tiesų, čia ir dabar, trečiajame išmatavime, tokia "laisvosios meilės" patirtis yra prieinama. Tačiau net ir dabar daugelis tų, kurie pasirinko tokį kelią ir manė, kad jis jiems tinka, pradeda keisti požiūrį. Ir tai visiškai logiška, nes Žemės vibracijos kyla, o žmonės pradeda suvokti, kad šventos sąjungos - šeimos su sielos draugu - patirčiai nereikia dvilypumo. Nereikia jokio energijos papildymo iš išorės.

Sąjunga yra šventa - tai jūsų šventykla - meilė, pagarba ir parama. Ir nesvarbu, kad tie, kurie šiuo metu tiki, jog šventykla gali atverti duris visiems troškimams, impulsams, simpatijoms ir aistroms iš išorės, išlikdami santarvėje su savo partneriu, giliai širdyje supranta, kad tai yra jos sakralumo aptemdymas, savęs išdavystė. Ir nesvarbu, kaip gražiai šventyklos fasadą papuoš aukštesnių energijų kristalais, jis vis tiek daugiausia priklausys nuo žemesniųjų čakrų pagrindo ir dualaus proto malonės.

Dabar matome daug žmonių, kurie išeina iš karminių santykių ir randa sielos draugą kitame asmenyje. Išeina sąmoningai ir atsakingai, kad patirtų Dvynių liepsnas arba Šviesos Šeimą, esančią čia, trečiojo tankio fizinėje tikrovėje. 

Ne visiems tai pavyksta greitai ir lengvai. Tačiau tai neišvengiamai atsitiks kiekvienai sielai, kuri jau yra pasirengusi dideliam augimui. Kylančios dvasinio žmogaus vibracijos paprasčiausiai nepaliks jam kitos išeities. Jis nebegalės nei fiziškai, nei energetiškai būti sąjungoje, iš kurios išaugo, arba maitinti tą sąjungą energijomis iš išorės, vadindamas ją "laisvais santykiais".

Dabar mes kalbame apie tas sielas, kurios iš tiesų yra pasirengusios tokiai patirčiai ir augimui, o ne apie karminius santykius, neištikimybę juose ir pan. 

Nes būtent per šias sielas į šią tikrovę plūsta galingiausias šventos dieviškosios meilės srautas.

Viskas laiku. Svarbu būti sąžiningam su savimi ir nebijoti sekti savo širdimi. Svarbu būti sąžiningam su šalia esančiu žmogumi. Svarbu neslopinti savo energijos ir neužsidaryti širdyje. Vienintelis dalykas, galintis jus apriboti kelyje į tobulėjimą ir laimę, yra jūsų protas. Tai yra tai, ką jūs leidžiate. Ir jūs galite daug ką leisti. Tačiau kur tai gali nuvesti - į dvasinį augimą ar į dvasinę degradaciją? Į laimę ir harmoniją ar į baimes ir netikrumą?

Mes visi esame viena žmonių šeima - vienas dieviškas organizmas. O mūsų ląstelės tame organizme yra mūsų šeimos. Mes gerbiame ir mylime vienas kitą, bet niekada nepažeisime šventų ribų apimti raudonai oranžinių aistrų. Tai paprasta ir aišku. Ir mes judame link šio suvokimo ir priėmimo mūsų visų labui. Tegul įkvėpimo ir apšvietimo galia būna su mumis.