°C
      2024 04 18 Ketvirtadienis

      Psichologinis žvilgsnis į motinos dienos svarbą

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      2020-05-03 09:00:00

      Motinos dienos minėjimas nėra tiesiog patogus būdas kartą metuose prisiminti ir pasveikinti tas, kurios mus besąlygiškai myli. Ši diena turi itin gilią psichologinę prasmę. Sužinokite apie motinos ir vaiko tarpusavio ryšio reikšmę bei visas pasaulio mamas pagerbiančios motinos dienos svarbą. 

      Psichologinė mamos dienos svarba 

      Kad ir kas tai bebūtų, jūsų mama, močiutė, mylima teta, mokytoja ar draugė, moterys jūsų gyvenime formuoja asmenybę įvairiausiais būdais. Paanalizuokite, kaip mama ir kitos moterys padėjo jums susiformuoti tokiais, kokie esate, o tuomet pasveikinkite tą, kuri jums reiškia daugiausiai ir mėgaukitės motinos dienos švente.

      Rūpestis nuo pat pradžių

      Nuo pat mūsų vystymosi pradžios motinos įsčiose, ji mus globojo, suteikė saugią aplinką ir taip reikalingą rūpestį. Tačiau mamos davė mums kur kas daugiau, nei gerą ir patogią gyvenimo pradžią. Mokslininkai įrodė, jog mūsų motinos emocinė būklė nėštumo metu taip pat padeda nustatyti mūsų bazines charakterio savybes. Motinos, kurios patiria ramų, harmoningą nėštumą, paprastai gimdo ramesnius vaikus. Tos moterys, kurios nėštumo metu išskyrė padidėjusį streso hormonų kiekį, susilaukė labiau nerimastingų kūdikių. Taigi nuo pat pradžių mūsų motinos atlieka pagrindinį vaidmenį mūsų kaip asmenybių vystymosi procese ir padeda nuspręsti, kokie mes būsime visą likusį gyvenimą.

      Kai augame patys, kartu auginame ryšį

      Mūsų gebėjimas užmegzti ryšį su aplinkiniu pasauliu prasideda nuo mūsų ryšio su motina. dar 1950-aisiais psichologai ištyrė motinos ir kūdikio tarpusavio ryšio svarbą bei kaip tai paveikia vaiko gebėjimą kurti ilgalaikius santykius su kitais visą likusį gyvenimą. Vaikai, kurie buvo mylimi, aprūpinti, palaikomi ir praleido svarbiausius savo formavimosi metus saugioje aplinkoje, išaugo į sveikus, gerai prisitaikiusius prie aplinkos ir savimi pasitikinčius suaugusius žmones. 

      Priešingai, kūdikiai, kurie savo svarbiausius formavimosi metus praleido destruktyvioje, streso kupinoje aplinkoje ir nebuvo užtikrinti, jog jų poreikiai visuomet bus patenkinti, išaugo į nerimastingus suaugusiuosius, kuriems kur kas sunkiau sukurti tvirtus ir ilgalaikius santykius su kitais. Pirmaisiais gyvenimo metais mes pasikliaujame motina ir iš jos mokomės kurti ryšį su likusiu pasauliu. Taigi, nors šis pirminis ryšys su biologine motina yra be galo reikšmingas procesas, svarbu ne tik vaiko gimimo laikotarpis. Ši sąlyga taikytina ir įtėviams. Vaikai, palaikantys glaudų ryšį su savo globėjais, iš kurių dažniausiai svarbiausia aprūpintoja būna mama, gauna visas reikiamas sąlygas tapti gerai prisitaikiusiais suaugusiais žmonėmis.

      Prigimtis ir auklėjimas 

      Svarbu suprasti, jog tai, kas mes esame, nulemia ne tik ryšys su mama. Viena teorija, vadinama elgesio genetika, teigia, kad tam tikrus bruožus ir charakterio savybes tiesiog paveldime iš savo protėvių. Labai svarbu į tai atkreipti dėmesį. Pagal šią teoriją bihevioristai teigia, kad jei močiutė buvo linkusi į nerimastingumą, greičiausiai tokia pati bus ir mama, tikėtina, kad ir pats vaikas. Nors kai kurie gali teigti, kad nuolat nerimaujanti motina auklėdama savo vaiką lygiai taip pat suformuos ir jo mąstymą, tyrimai rodo, jog ne viskas priklauso nuo auklėjimo ar nesąmoningo pavyzdžio rodymo. Šeštajame dešimtmetyje Hanso Jurgeno Eysencko atliktame identiškų dvynių tyrime jis nustatė, kad net ir atsiskyrus identiškiems dvyniams, jie pasižymėjo daugeliu tokių pačių emocinių savybių, nepriklausomai nuo to, kokia buvo jų ankstyvoji aplinka. 

      Ar polinkį į nerimą nulemia streso hormonų padidėjimas gimdoje, ar tai įgimtų asmenybės bruožų rezultatas, iki galo lieka neišaiškinta. Tačiau retas drįstų abejoti, kad motinos padeda suformuoti mūsų asmenybes ir bent iš dalies nulemia, kokį gyvenimo kelią pasirinksime. Nesvarbu, ar tai vyksta dėl unikalaus auklėjimo, ar dėl iš kartos į kartą perduodamų charakterio savybių ir prigimties.

      Nepriklausomai nuo to, kas mes esame - genetinis produktas ar aplinkos, kurioje esame užaugę, formavimo rezultatas, nekyla abejonių, kad motinos vaidmuo čia pats svarbiausias. Jos mus paguodžia, įkvepia, paskatina ir aprūpina tokiais būdais, kad net būtų sunku visus juos išvardinti. Tai darydamos jos padeda mums išmokti, ką reiškia būti stipria, rūpestinga, kupina meilės ir palaikymo jėga aplinkiniams.

      Džiaukimės ir būkime dėkingi toms, kurios mus myli 

      Nors visa tai yra labai įdomu, paklausite, kuo tai susiję su motinos dienos psichologija? Atsakymas - labai daug kuo. Visais laikais mamos buvo įvardijamos kaip šeimos klijai, sutvirtinantys ir palaikantys vieningą šeimą. Tačiau labai dažnai tai lieka nepastebėta ir neįvertinta. Motinos dienos minėjimas pagerbiant moterį, kuriai viskas pavyksta, ne tik pakelia nuotaiką, bet ir padeda suvienyti šeimą. Toks padėkos formatas mus sujungia taip, kaip niekas kitas. Motinos dienos minėjimas leidžia mums apmąstyti, kokia mes norime būti šeima ir kaip esame vienas su kitu susiję. Tokią dovaną bet kokia mama tikrai įvertins, nesvarbu, kaip ji bebūtų supakuota.

      Skaityti komentarus