°C
      2020 04 04 Šeštadienis

      Psichologai paaiškina, kodėl susierzinimo jausmas gali būti naudingas

      Nuotrauka: Pixabay

      2020-01-22 15:00:00

      Staigiai iššokantys skelbimai ir reklamos, apimančios visą tinklalapį ir uždengiančios norimą matyti turinį, nuolatiniai telemarketingo skambučiai, ilgos eilės parduotuvėse, vėluojantys užsakymai, garsus kramtymas, įkyrūs garsai - tai tik keletas dalykų, kurie paprastai erzina žmones. Susierzinimo jausmas dažniausiai apima tam pačiam reiškiniui kartojantis arba tęsiantis ilgiau, tačiau kodėl išvis yra dalykų, kurie sukelia susierzinimo jausmą, ar tai normalu ir kaip tai aiškina mokslas?

      Susierzinimas yra nemalonus jausmas, tačiau, kaip ir visi jausmai, jis tarnauja naudingiems tikslams (išskyrus atvejus, kuomet gali erzinti visiškai normalūs dalykai ir tai siejama su tam tikromis psichologinėmis problemomis). Kartais mes norime susitvarkyti su savo susierzinimo jausmais, atmesdami juos ir teigdami sau, kad neturėtume į tai išvis kreipti dėmesio.



      Bet susierzinimas gali jums pasakyti ir kai ką svarbaus, pavyzdžiui, vieną iš šių penkių dalykų, apie kuriuos rašoma „Psychology Today“ leidinyje:

      1. Situacija peržengia ribą – galite susilaukti per daug asmeniško klausimo, kurio jūs nesitikėjote sulaukti, kuris nėra tinkamas, ar nenorite apie tai kalbėti. Tokiu metu automatiškai pajusite susierzinimą, kuris leis nustatyti ribą komunikuojant ir jos neperžengti.
      2. Kuomet yra švaistomas laikas – susierzinimą pajusite kuomet vėl ir vėl gaunate prašymą padėti ar padirbėti, kada pardavėjas jums bando įsiūlyti visiškai nereikalingą prekę ar jums bandoma pasakoti visiškai nereikalinga informacija.
      3. Kai yra reikalingas geresnis problemos sprendimas - galite pajusti susierzinimą tuomet, kai skubate, arba jaučiate, kad gali būti geresnis problemos sprendimas. Kartais skubėdami ir netgi pradėdami panikuoti netikėtai surandame patį geriausią ir produktyviausią sprendimą, apie kurį iki šiol nebuvote susimąstę.
      4. Jūs jaučiatės pasipiktinę ar supykę kai manote, kad darote daugiau nei privalote ir galite. Vietoj to, kad vengtumėte leisti tai situacijai peraugti į kovą, pripažinkite savo susierzinimą, paverskite skundą prašymu ir pažiūrėkite, kas atsitiks. Galima sakyti: „Būčiau dėkingas, jei galėtum ...“
      5. Jūs esate perfekcionistas - susierzinate, kai nesilaikote savo standartų, kai kas nors neatitinka jūsų standartų arba kai yra išduodami jūsų idealai.

      Nors susierzinimas yra beveik universalus jausmas, iš tikrųjų labai mažai mokslininkų jį tiria. Nacionalinio viešojo radijo korespondentė Palca teigė, jog buvo šokiruota, sužinojusi, kiek mažai sistemingų tyrimų atlikta dėl to, kas mus erzina. „Manau, kad susierzinimas yra vienas labiausiai patiriamų ir mažiausiai ištirtas iš visų emocijų. Net žiauriausi garsai, kurie mus erzina, rimtai ištirti tik vieną kartą“, - sakė Palca.

      Luisvilio universiteto psichologas Michaelas R. Cunninghamas sako, kad susierzinimas yra gana teigiamas dalykas, turint omenyje, kad jis verčia mus veikti. „Jei niekada nepajustume dirglumo, niekada neišvengtume tų žmonių ar situacijų, kurie eikvoja mūsų laiką, kainuoja mums pinigus ir pan.“, - sakė jis. Susierzinimas, „yra tam, kad suaktyvintume tam tikrus veiksmus, kiek galime.“ Dirginimas taip pat kaupiasi laikui bėgant - kai sutuoktinis pirmą kartą palieka nešvarius indus kriauklėje, greičiausiai galite to nepastebėti; 300-ąjį kartą, greičiausiai turėsite mažiau pakantumo ir tai galimai iššauks stiprų susierzinimą. Net jeigu turite asmenį, kuris jus erzina, nieko nedarydamas, tai taip pat yra normalu. Šis kai kurių žmonių sugebėjimas visiškai erzinti visus be aiškios priežasties yra pripažintas mokslinis reiškinys. Jis vadinamas „afektiniu buvimu“.

      Kai kurie susierzinimai gali būti trumpalaikiai ir nereikšmingi, tačiau kiti stiprūs dirginimai, kurie gali kartotis dažnai ir turėti didesnę reikšmę, gali pradėti kelti rimtą stresą, kuris ilgainiui gali sukelti ir rimtesnes sveikatos problemas bei lėtines ligas. Tačiau gera žinia ta, kad galime patys sąmoningai tvarkytis su mus erzinančiais veiksmais. Cunninghamo patarimas, kaip su tuo tvarkytis: „Galite palikti aplinką, pakeisti aplinką arba galite padaryti ką nors savo viduje, kad pakeistumėte jūsų reakciją. Tai gali reikšti elgesio pasikeitimą, pavyzdžiui, giliai kvėpuoti, skaičiuoti iki 10 ar pasivaikščioti. Taip pat galite sąmoningai keisti savo mintis - nusprendus, pavyzdžiui, į tam tikrą elgesį žiūrėti kaip į keistą, o ne erzinantį. Arba tai gali reikšti, kad nusprendėte daugiau dėmesio skirti laimėjimams ir maloniems dalykams, o ne susierzinimui“ - sakė jis.

       

      Skaityti komentarus