Ieškojau straipsnių apie priklausomybes, charakterio akcentuacijas, infantilumo ir manipuliacijų prigimtį ir panašiai. Dalindavausi jais savo paskyroje, rodydavau tam žmogui: „Štai, pažiūrėk! Štai kas vyksta! Tavyje viskas veikia būtent taip ir taip!“

Numanote, ką gaudavau atsakymui? Teisingai – agresiją ir „pati kvaila“. O ko tikėjotės? Tai, į ką rodote pirštu, žmogui skauda. Visi ypatingi elgesio modeliai – tai psichologinės gynybos nuo vidinių žaizdų. Tai per metus susiformavusios elgesio strategijos, leidžiančios gana saugiai gyventi pasaulyje, net nebūnant vientisa asmenybe.

Dabar galiu drąsiai pasakyti: žmogus gali pasikeisti. Iš tikrųjų gali. Bet tik vienu atveju (skaitykite atidžiai!) – KAI PATS TO PANORĖS.

Jūs tikriausiai manote, kad būsite tuo motyvatoriumi, dėl kurio, vardan kurio ar net nepaisant kurio jūsų artimas žmogus panorės keistis? Neapsigaukite. Jūsų įtaka nėra didesnė nei oras už lango. Prie jūsų galbūt prisitaikys, pasiims skėtį lyjant, bet keisti savo įsitikinimus, o juo labiau – asmenybės struktūrą – dėl „debesėlių už lango“… Ar tikrai jūs taip manote?

Štai jei pačiam žmogui staiga nustos tikti tai, kad lietuje jam liūdna, o karštyje jis kenčia… Kai jam pačiam atsibos būti giliai nelaimingam, nesėkmingam, kai gyvenimas klostosi ne taip, kaip norisi, ar dar kas nors… Arba, kas žino, gal net sapne aplankys nušvitimas, kad „kažkaip prastai gyvenu“… Štai tada viskas įmanoma.

Tačiau tuo metu jūs jau būsite toli nuo sprogimo epicentro… Ir geriau taip ir būti – kad neužkluptų sprogimo banga. Nes pripažinti, kad „aš pats buvau visko savo gyvenime priežastis“ – labai sunkus išbandymas. Dažniausiai dėl nesėkmių apkaltinamas tas, kas yra šalia… Arba buvo šalia… Kol tas žmogus nueis ilgą kelią iki suvokimo, nuo ko viskas prasideda mūsų gyvenime… Jei apskritai nuspręs tuo keliu eiti…

Donaldas Volšas rašė, kad „geriausia, ką galime padaryti mylėdami žmogų – tai suteikti jam daugiau savęs paties“. Tai ne pyktis, ne kerštas ir ne „pažiūrėk, kaip tau bus be manęs“. Tai rami vidinė nuostata, kad kiekvienas žmogus turi teisę būti toks ir būti su tuo savyje, ką turi. Net jei jūs laikinai (o tai visada laikina) esate poroje, tai nesuteikia jums teisės keisti kito žmogaus.

Mes atsakingi tik už save. Gimstame atskirai ir išeiname kiekvienas pats. Kiekvienas turime savo gyvenimą ir paskirtį.

Jūsų valia galioja tik jūsų gyvenime. Nereikia vaidinti Dievo, manant, kad turite teisę daryti įtaką kito žmogaus likimui. Palikite kitą ramybėje – užsiimkite savimi.

Psichologijoje yra principas – nespręsti kliento problemų be jo prašymo. Tiesą sakant, be tokio prašymo jis dar net netapo klientu. Todėl verta laikytis šios „auksinės“ gyvenimo taisyklės: „Nesikiškite ten, kur jūsų neprašo.“ Pabrėžiu – suaugęs, psichiškai sveikas (o apie jo sveikatą spręsti ne jums) žmogus geba pats susitvarkyti su savo problemomis arba paprašyti pagalbos, jei to padaryti negali.

Tapkite savo likimo kūrėju – tai geriausia, ką galite padaryti gyvenime. Jei šalia jūsų kažkam reikės keistis – tai įvyks. Jūs tapsite motyvatoriumi vien tuo, kad realizuojate save. Jei kito žmogaus jūsų kelias netraukia ir neįkvepia – tai taip pat gerai: vadinasi, jis turi savo kelią. O šalia jūsų eis tie, kurių keliai yra arti jūsiškio.