Norisi Jums kristi ant krūtinės ir pasakyti kažką gero ir nepaprastai gražaus, bet tinkamiausių žodžių dabar tiktai nerasiu.
Kažkam šiandien - svarbi diena. Gal tai - gimtadienis, gal - svajonės išsipildymas, gal - naujo tikslo ir gyvenimo pradžia?
Gal būt, kažkas pamilo tą, ką verta mylėti, ar nusprendė pamiršti tai, ką reikia pamiršti.
Tegul ši diena bus beribių svajonių diena.
Ir visai nesvarbu, kad oras dar vėsus.
Mus šildo ne tik arbata ar antklodė.
Kur kas labiau mus šildo nuoširdūs žodžiai, ištikima draugystė, šiltas žvilgsnis, mylimo žmogaus skambutis, mielas apkabinimas, graži daina.
Būtent ši šiluma mums suteikia jėgų ir noro gyventi, tikėti, svajoti ir mylėti.
Nepavarkite kartoti “pasiilgau”, “myliu” - tai neša šviesą į mums brangių žmonių širdis.
Būkite dėkingi šalia esančiam net už vandens stiklinę.
Šiandien, kaip niekada reikia apkabinimo, žvilgsnio, žodžio kitam.
Rytoj jo gali prireikti ir mums.
Su tokiomis mintimis pradėkime ir baikime kiekvieną dieną ir džiaukimės tuo, ką turime.
Mylėkite ir būkite mylimi.
Meilė - tai spalva, kuri niekada neišeina iš mados.
Tai - pats natūraliausias "liftingas” ne tik veidui, bet ir visam įvaizdžiui.
Žmonės, kurie šypsosi ir yra įsimylėję, atrodo 7 metais jaunesni.
Įsisekite šypseną ir meilę. Ji nieko nekainuoja. Jos nereikia persiūti nei perdažyti.
Ji tinka prie bet kokios aprangos.
Ir dar - gyvenimo šėlsme įsiklausykite į tylą.
Ji sulėtins kvėpavimo ritmą, pakeis dienos spalvą, primins močiutės kiemą ir diena taps šviesesnė.
Pasirūpinkite savo savijauta, savo širdimi, šiltomis emocijomis.
Gėlės žiedas ant stalo neturi jokių supergalių, bet kai jis šalia - ir darbų sąrašas atrodo ne toks baisus, ir sąskaitos mažiau grėsmingos.
Kartais viskas, ko reikia, tai vienintelė vaza su priminimu, kad Tave prisimena, skambutis, žinutė, aplankymas, apkabinimas.
Ir tai pakelia nuotaiką, paryškina laimę bei pasitikėjimą.
Tegul būna gražu ir gera be progos.
O tai reiškia, kad gražu ir gera tikrai.
Mergina rašo: "Kartais eini gatve ir atrodo, visi jau pradėjo gyventi vasara. Trumpėja rankovės, skamba juokas iki vėlumos, daugėja saulės akinių. O Tu vis dar su striuke, blyškia oda ir mintimi, kad šventė - dar ne Tavo kieme.
Ir tai - gerai. Nes ne visos moterys pražysta gegužį. Kai kurios žydi liepą. Kai kurios - rugsėjį. O kai kurios žydi tik sau - ir niekada nebūna gėle svetimoms akims.
Tikra moteris neskuba į vasarą. Ji laukia, kol vasara pati pas ją ateis - be spaudimo, be garso, be įrodymo.
Pabūsiu pumpuru. Pabūkite juo ir Jūs. Neverskite savęs žydėti. Būkite ramybe ir žydėjimu, kuris dar laukia.
O kai ateis Jūsų vidinė vasara - niekas jos nesulaikys."
Kažkam šis pavasaris gal bus skirtas mokslinėms mintims, įkvėpimui, gyvybei, bendravimui su aukščiausio lygio akademikais iš viso pasaulio, studijoms šimtamečiuose universitetuose, netikėtiems susitikimams su mokslo, politikos ar žurnalistikos žvaigždėmis, nenormalių dalykų normalizavimui.
Kažkam gal tai bus įkvėpimo, vilties, tikėjimo šviesesne ateitimi, naujos energijos pavasaris.
Kažkam - gal talento pripažinimo pavasaris. Kai kam - gal tai bus tikėjimas gėrio pergale prieš blogį, kad valstybių vadovai savo šalis valdys išmintimi, logika ir protu.
Gal šis pavasaris atneš stabilesnę ramybę, mažiau krizių, mažiau nerimo, rūpesčių, nebuvimo, trapumo ir griūvančios pasaulio tvarkos?
Kažkas gal ieškos būdų kaip tą tvarką išlaikyti ir atstatyti.
Gal tai bus pavasaris "be blogų naujienų”?
Duok Dieve…
Kažkam gal tai bus viltis ir įkvėpimas susitikti su bendraminčiais ir galimybė užmegzti ryšį su šviesiausiais protais šalyje?
Nes net Dirbtinio intelekto amžiuje pasauliui prireiks talentingų žmonių, kurie išmintingi ir gabūs.
Kažkas gal rašys laišką - ant balto juodai, ant juodo - baltai…
ir nepavargs mylėti…
Kažkas dirbs be atlygio, laikysis ribų ir jausis kaltas, ir tai baigsis nuovargiu, pykčiu ir tyliai byrančia saviverte.
Pavasaris atneš visko: atras naujų srovių, naujų talentų, didins atsitiktinumą ir silpnins pasitikėjimą.
Kažkam jis bus ramybės uostas, kažką įsups ir siūbuos - lyg senas keltas.
Kažkas sudarys kompromisą su sąžine, perdegs, užsiaugins storą odą, nes kitaip šių dienų absurdo tiesiog neįmanoma pakelti.
Kažkas ištars: "Kantrybė baigėsi, širdis pavargo laukti".
“O žodžiai - tik dulkės ant vėjo”.
Kažkas rašys:
"Nei šaukti akmeniu, nei gegute kukuoti -
Ir vėl reikės man būti tuo, kuo aš nesu.
Reikės užmiršt, kas sau pačiam - meluota,
Kalbėt be lūpų ir tylėt - balsu.
Nepasiduokite dvasios baimei ir liūdesiui.
Juk viltis yra. Nes yra žmogus, kuris Jums primins, kad atėjo pavasaris.
Jis visada Jums perskambins, jei neatsiliepėte į jo skambutį.
Tas žmogus Jums primins, kaip jam pasisekė, kad Jus turi.
Jis ne tik mylės, bet ir Jūsų gyvenimą padarys laimingą.
Toks žmogus YRA.
Jam Jūs geriausia, gražiausia ir vienintelė visur: gyvenime, mintyse, širdyje, akyse, sapnuose, Feisbuke…
Ko daugiau reikia.
Pavasaris…
Šypsokitės, kai rytą, vos praplėšę akis, dar nesuvokiate, kas vyksta aplinkui.
Džiaukitės, žvelgdamos į debesis, ir juose įžiūrėdamos mylimojo lūpas.
Pavasaris, kaip meilė - nuostabus. Jis - reikalingas. Jį turime vertinti ir branginti.
Gėrėkitės mylimo žmogaus akių žvilgsniu, kalbančiu be žodžių, padedančiu užsimiršti, pamiršti problemas, padedančiu ištverti sunkumus, kančias ir ligas.
Juokitės, džiaukitės, gyvenkite…
Skaityti komentarus