Lietuvių istorikas, tautosakos tyrinėtojas Teodoras Narbutas deivę Mildą prilygina graikų Afroditei ir romėnų Venerai. Jo teigimu, Deivės Mildos šventė nuo seno laikyta meilės diena.
Legendos pasakoja, esą Milda skrieja oro vežimu, tempiamu pulko baltų balandžių, o jos sūnus – sparnuotas nykštukas – užkrečia širdis meilės nuodais.
Mildos žaidimai
Yra išlikę žinios apie Mildos šventės metu žaistus tautinius žaidimus. Vienas jų – Gegužės žaidimas. Žaisdavo drauge susibūręs jaunimo būrys. Viena mergina užrištomis juosta akimis būdavo sodinama į rato vidurį, o vaikinai iš eilės prie jos eidavo ir dainuodavo liaudies dainą apie gegutę ir jos brolelį. Mergina turėdavo iš balso atpažinti tris dainininkus. Visus metus po to atpažintuosius vadino broleliais, o šie ją – sesele. Visi, kuriuos suartindavo žaidimo ritualas, neretai išties tapdavo artimais draugais, padėdavo vienas kitam bėdai ištikus, džiaugdavosi drauge šventes švęsdami.
O jei mergelės širdin jau pataikė sparnuotasis Deivės sūnus, galima buvo bandyti mylimąjį sau gauti. Tam, pasirodo, reikėdavo nuo medžio, kuriame gegutė kukuoja, nusilaužti lenktą šakelę ir nemačiom užkabinti ja išsvajoto vaikino rūbus. Pasak tautosakos žinovų, iki tol jaunosios dūsautojos nė nematęs vyrukas gan greit tapdavo jos gerbėju. Matyt meilės nykštukui tokie mergelės burtai taip pat prie širdies buvę ir tas slapčiom padėdavęs.
Lietuviškas kuklumas: mitas ar tiesa?
Manote, jog Lietuva nuo seno buvo drovių, santūrių žmonių kraštas? Tautosakos, liaudies dainų tyrinėtojai lengvai tai paneigia.
Turbūt daugelis žino legendą apie Birutę ir Kęstutį. Karštai pamilęs gražiąją vaidilutę kunigaikštis pagrobė ją nuo aukuro ir vedė. Tik po vyro mirties Birutė grįžo kurstyti aukuro ugnies. Štai jums ir lietuviškas kuklumas ar santūrumas.
O mūsų liaudies dainos? Ką reiškia žodžiai apie atjojusį bernelį ir sutryptą rūtų darželį, jei rūtos laikomos nekaltybės simboliu? Erotika subtiliai paslėpta, užkoduota ne tik šiuose vaizdiniuose.
Beje, intriguojanti detalė: lietuviai turėję seksualinius santykius globojančius dievus! Prieš vestuves jaunoji aukojusi dievui Gondui, o jaunasis melsdavosi dievui Pizui. Šie dievai globojo ir šeimyninius santykius, leido vyrui su žmona mėgautis darna, sutarimu visame kame.
Patarimas vienišiams: prašykite Mildos ir gausite!
Turbūt neverta atsitiktinumui suversti Deivės Mildos šventės datos. Gegužės mėnuo dosnus spalvų, žiedų, kvapų, sodrios žalumos ir, žinoma, saulės spindulių! Pati gamta tarsi kviečia švęsti meilę, būti drauge.
O tiems, kurie iki šiol vieniši, gal tiks iš senų laikų atėjęs patarimas: prašykite Mildos, kad padėtų rasti draugą ar partnerį visam gyvenimui. Tuo pačiu patariama užmiršti savo kompleksus, nepasitikėjimą dėl išvaizdos, socialinės padėties, išsilavinimo ir nuoširdžiai tikėti, kad tikrai yra tas ar ta, kuris jums skirtas. O tuomet lieka atidžiai dairytis, stebėti aplinką, atsiverti sutinkamiems žmonėms ir prisiminti, jog Deivė Milda vis dar globoja vienišus ir meilės išsiilgusius.
Milda moko, kad norėdami, jog mus mylėtų, patys turime mylėti žmones, būti dosnūs, nuoširdūs, paprasti.
Meilė ir kaštonai
Senoliai mums paliko ir savo tikėjimą tuo, jog įsimylėjus kaštonams žydint (eidami gatve kilstelėkit galvas ir pasigėrėkit gausiomis žiedų žvakėmis), meilė tęsis visą gyvenimą. Kai kas vis dar pamena prietarą (o gal gražų tikėjimą?), kad laimingų santykių pradžiai ypač palanku skirti pasimatymus po žydinčiais kaštonais.
Šiemet ši graži meilės diena – sekmadienį, kai galite rasti laiko savo mylimam žmogui. Pavyzdžiui, pakviesdami jį pasivaikščioti po žydinčiais kaštonais, prisimindami draugystės/pažinties pradžią, malonias akimirkas.
Linkime: mylėkite ir būkite mylimi! Gražios meilės šventės!
Skaityti komentarus