°C
      2024 03 29 Penktadienis

      Lietuviai neturi pakankamo finansinio raštingumo - juos mokys kaunietis Zenonas Šalna

      Nuotrauka: E. Blaževič/LRT nuotr.

      Autorius: Tautvilė Merkevičiūtė
      2019-09-22 13:00:00

      Lietuviai labai dažnai skundžiasi pinigų stygiumi, brangstančiomis prekėmis ir paslaugomis, prasta finansine padėtimi šalyje. Tačiau pagal Lietuvos bankų asociacijos (LBA) užsakytą tyrimą dėl Lietuvos finansinio raštingumo lygio, išvados nebuvo džiuginančios ir atskleidė, jog lietuviai gali atlikti tik paprastus finansinius reikalus, ir tuo visi reikalai pasibaigia. Visuomenės finansinio raštingumo indeksas - 43 proc. Pagal tai apibrėžiama, jog žinios yra bazinės - suprantami paprasčiausi ir esminiai dalykai, tačiau taupymas, investavimas, atsakingas skolinimasis - dažniausiai per sudėtingi klausimai. Visos amžiaus grupės susiduria su sunkumais, atsakingai planuotis savo finansus geba tik turtingesni asmenys  Būtent dėl mažo finansinio raštingumo ir žinių finansų srityje stokos, LRT prasidėjo laida „Gyvenk be skolų“. Laidoje kaunietis Zenonas Šalna ugdo gyventojų finansinį raštingumą, padeda jiems spręsti problemas, kurios dažniausiai kyla iš nepakankamo žinojimo.

      Laidos vedėjas Z. Šalna atsako ir į mūsų iškeltus klausimus: 

      Finansinį raštingumą privaloma ugdyti nuo pat vaikystės. Kadangi finansinis raštingumas Lietuvoje, remiantis statistika, nėra aukštas, ar neturėtų prie to prisidėti ugdymo įstaigos, ir nuo kada vaikus reikėtų mokyti atsakingai elgtis su finansiniais ištekliais? 

      Elementarų finansinį raštingumą reikia pradėti mokyti nuo mažų dienų. Mažamečiai labai noriai nori tapti rinkos dalyviais, mielai bando parduotuvėje kažką -  ledus, skanėstą, žaislą ar panašiai - pirkti  patys, turimą pinigą su jauduliu spausdami saujoje. Va čia ir reikia pradėti pinigų kilmės mokymą ir kaip teisingai pinigus išleisti. Kam - norui ar poreikiui.

      Ar valstybė neturėtų imtis griežtesnių priemonių, padedančių asmenims neįklimpti į skolas? Pvz. draudimas teikti paskolas asmenis, kurie einamuoju laikotarpiu jau turi pradelstų skolų, nėra aiškiai apibrėžtas įstatymo. Galbūt žinote kitų papildomų kontrolės ir saugumo priemonių, kurias galėtumėte pasiūlyti?

      Yra pakankamai saugiklių, tik jie nepakankamai žinomi, mažai arba visai paprasta „gatvės“ kalba nepaskleidžiami. Žmonės oro prognoze domisi nuolat, tačiau savo pajamų/išlaidų balansu – mažuma. 
      Savisaugos priemonės gali būti individualios, tai priklauso nuo pačio žmogaus. Kelių eismo taisyklės labai reglamentuotos, veikia kontrolės ir stebėsenos tarnybos, tačiau..

      Lietuvoje veikia paslauga „Nenoriu kredito“ – kurios esmė, jog asmuo gali užsiregistruoti sistemoje ir sau uždrausti pasiimti greitąjį kreditą. Tačiau lygiai taip pat kaip užsiregistruoti, asmuo gali ir nutraukti savo narystę ir vėl naudotis paslaugomis. Ar nereikėtų griežtesnio registro tokiems asmenims, tačiau iš kitos pusės, ar tai netaptų asmens teisių varžymu? 

      Čia kaip su azartiškais lošėjais. Nereikia varžyti žmogaus prigimtinės laisvės. Reikia mokyti blogais pavyzdžiais. 

      Vis dėl to, kartais pasitaiko tokių situacijų, kuomet be skolinimosi ir papildomo finansavimo, bent jau laikinai, išsiversti asmuo negali, ką patartumėte tokiu atveju – skolintis iš privataus fizinio asmens ar iš kredito bendrovės? 

      Tik iš kredito bendrovės. Tačiau labai apdairiai pasirenkant ir iki trupinio išsiaiškinant visas sutarties sąlygas.

      Taupymas – opi problema ir galvosūkis daugeliui. Kokią dalį pajamų reikėtų atsidėti taupymui, ir ką su laikomais finansais patartumėte daryti – tiesiog kaupti banke ar laikas nuo laiko kažkur investuoti, pvz. auksas, vertybiniai popieriai ir kt.?

      Kiekvienam kitas patarimas. Taupymui atidedama dalis yra skirtinga. Tai priklauso nuo pajamų dydžio, poreikių ir t.t. Bankas patikima, tačiau investavimas duoda pridedamąją vertę.

      Skolinimasis vien tam, kad padengti esamas skolas, ir iš to tampantis uždaras ciklas – ar įmanoma tai užbaigti ir kaip?

      Manau, kad taip-įmanoma. Tai skaičių kalba, reikia skaičiuoti.

      Kokias pagrindines priemones patartumėte, jog kiekvienas galėtų paprasčiau atkreipti dėmesį į savo išlaidas ir pastebėti esmines nereikalingas išlaidas, kurios ilgainiui sudaro nemaža sumą? 

      Maloniausia atsiskaitinėti banko kortele, tačiau, galvojant apie taupymą, kortelė yra prastas pagalbininkas. Ar visada pasižiūrit kokią sumą nuskaitė,  o užsienyje, kitomis valiutomis -apskritai nesusigaudoma. Pirkimo džiaugsmas prasideda pamačius prekę/daiktą parduotuvės lentynoje ir pasibaigia ...praėjus pro kasą. 

      Naujoji LRT laida „Gyvenk be skolų“ – puiki edukacinė priemonė asmenims, stokojantiems finansinio raštingumo. Galbūt turėtumėte papildomą patarimą arba literatūros šaltinį, kurio esami laidos žiūrovai galėtų dar labiau praturtinti savo žinias? 

      Žiūrėkite „Gyvenk be skolų". (šypsosi)

      Ačiū už pokalbį. 

      Skaityti komentarus