Vienas žmogus atėjo pas Mokytoją ir guodžiasi:
- Mano darbininkai mane vis apgaudinėja. Mano žmona galvoja tik apie save, o vaikai tik ir taikosi kažką išpešti jie tokie savanaudžiai ir egoistai! Negi pasaulyje nėra dorų, sąžiningų, gerų žmonių?
Mokytojas nusišypsojo ir tarė:
- Įdėmiai klausyk, papasakosiu tau vieną istoriją ir viską suprasi.
Viename kaime buvo namas su vienu kambariu. Tame kambaryje buvo 1000 veidrodžių!
Gyveno tame kaime maža mergaitė. pasijutusi vieniša ji eidavo į veidrodžių kambarį ir žaisdavo! Matydama aplink save tūkstantį laimingų mergaičių, ji džiaugėsi ir buvo laiminga. Ji pamojuodavo ranka, o visos 1000 mergaičių mojuodavo jai atgal. Šią vietą ji laikė pačia laimingiausia ir gražiausia vieta pasaulyje ir dažnai čia lankydavosi.
Kartą į kambarį užėjo susirūpinęs, liūdnas žmogus. Kur bežvelgtų jis matė daug niūrių jį stebinčių vyrų. Žmogus išsigando ir pakėlė ranką, norėdamas jiems smogti, o mainais 1000 rankų pakilo, kad smogtų jam atgal. Tai blogiausia vieta pasaulyje - tarė sau žmogus ir paskubėjo tą vietą palikti.
- Tai štai, bičiuli, - tarė Mokytojas, - šis pasaulis taip pat yra kambarys su 1000 veidrodžių aplink tave. Tai, ką mes išleidžiame iš savęs, pasaulis padaugina ir gražina mums atgal. Šis pasaulis yra dangus arba pragaras. Tik nuo mūsų priklauso, kuo jis tampa.
Skaityti komentarus