°C
      2024 03 28 Ketvirtadienis

      Ką apie žmogaus emocinę būklę gali papasakoti jo piešiniai?

      Nuotrauka: Pixabay

      2018-03-20 17:00:00

      „Piešinių testas įgalina žmogų perteikti save nežodine, t. y. neverbaline kalba – būtent piešimu.“

      Nors yra teigiama, kad save pažinti – visų sudėtingiausia ir sunkiausia, bet vis dėlto... Daug ką galima „išskaityti“ iš žmogaus tam tikro braižo, rašto, piešinio ir pan. Panagrinėkime piešinių pagrindines reikšmes psichologiniu aspektu.

      Tikrai daugeliui yra žinomas piešinių testas, kuomet analizuojamas asmens nupieštas namas, medis ir žmogus. Remiantis šiais trimis motyvais galima daug sužinoti apie piešiančiojo emocinę ir vidinę būseną. Piešimas įgalina žmogų natūraliai būti tokiu, koks jis yra. Na, o analizuojančiųjų tikslas – suprasti ir išsiaiškinti, kodėl žmogus pasirenka vienokius ar kitokius piešimo variantus ir tik piešiančiajam būdingus bruožus.

      Atrodo, paprasta ir elementaru – žmogus į piešinį įdeda dalelę savęs, savos energetikos ir savito stiliaus, savos stilistikos. Tad pradėkime.

      Psichologų/psichoterapeutų nuomone, nupieštas namas atskleidžia tai, kaip žmogus gyvena ir jaučiasi būdamas šeimoje.

      Jei piešiamas mažas, ne itin išvaizdus namas, - tai byloja apie prastą, galbūt net depresijos užuomazgų turinčią savijautą. Reikėtų  nepamiršti atsižvelgti ir į nupieštus namo langus bei duris. Jeigu namas nupieštas su mažais langeliais, galima teigti, kad žmogus yra gan uždaro būdo, intravertinio tipo asmenybė. Jeigu langai vaizduojami dideli, o šalimais – plačiai atvertos durys – žmogus yra atviras, atlapaširdis ekstravertas.

      Medžio pavaizdavimas popieriuje nusako paties žmogaus savivertę: kuo medis ir jo kamienas yra didesnis, tuo teigiamiau žmogus apie save atsiliepia ir yra geros nuomonės apie savo asmenybę.

      Jei medis vaizduojamas su daug lapų, asmuo save laiko visiškai pilnaverčiu ir save tinkamai įprasminančiu asmeniu; visi poreikiai patenkinti ir žmogus net neturi minčių apie tai, kad GAL jam dar kažko trūksta iki „pilnos laimės“...

      Žmogus. Jei jis nupieštas lapo kairiojoje pusėje, galima teigti, kad piešinio autorius yra stipriai prisirišęs prie praeities, nuolat iš naujo apmąsto jau įvykusius savojo gyvenimo faktus ir gyvena tik prisiminimais...

      Jeigu žmogus vaizduojamas dešiniajame  lapo krašte, - galima manyti, kad tai ateitimi tikintis asmuo, vis galvojantis „kaip viskas susiklostys toliau?“, „kas manęs laukia ryt, poryt ar po metų?“,  „kodėl man gera tik tuomet, kai svajoju apie šviesų rytojų?“, „kas man trukdo džiaugtis dabartimi?“.

      Jeigu popieriaus lape žmogus nupieštas labai skrupulingai, su visomis detalėmis, tuomet galima išvada, kad piešinio autorius yra galbūt netgi pedantas realiame gyvenime ir pats dėl to neretai nukenčia: toks smulkmeniškumas gali dažnu atveju išvarginti, „išsunkti“... Toks asmuo nori būti tikslus ir teisingas ne tik sau, bet ir visiems šalia esantiesiems, t. y. moralizuojančio vaidmens prisiėmimas ir jaučiamas noras stipriai daryti įtaką visiems galimiems sprendimams.

      Toks piešinių testas įgalina žmogų perteikti save nežodine, t. y. neverbaline kalba – būtent piešimu. Ypač įdomu panagrinėti ir  paanalizuoti žmogaus piešimo būdą ir metodiką praėjus kuriam laikui nuo paskutinio piešimo „seanso“... Tai taipogi priverčia suklusti ir susimąstyti – keičiasi kažkas žmogaus gyvenime ar ne... Į gera, ar – ne. Įdomu ir tai, kad tokiu būdu žmogus gali daugiau pasakyti apie save nei būtų galima pagalvoti.

      Na, ir pabaigai: būkime budrūs – pernelyg nespauskime pieštuko ar šratinuko... Ir ne vien dėl to, kad  mūsų rankose laikomas pieštukas tiesiog gali nulūžti, bet todėl, kad tai byloja – esame pernelyg pikti/įpykę. O tai, kaip žinia, sveikatos ir gerų emocijų tikrai neprideda...

       

      Skaityti komentarus