Malonu stebėti, kaip įžymybės naudoja savo platformą tam, kas iš tikrųjų yra svarbu ir gali padaryti visuomenei įtaką. Pasaulis nepaliauja keistis - vis mažiau žmonių domisi nereikšmingais dalykais - turtingų ir garsių žmonių gyvenimais bei kasdienybe, ir vis labiau sutelkia dėmesį į tai, kas išties yra svarbu - mūsų planeta. Žmonės yra suinteresuoti rūpintis savo aplinka bei skatina tą patį daryti ir tuos, kurių suvokimas apie klimato problemas dar tik bunda. Žmogaus sąmonė geba greitai keistis ir tobulėti, todėl bendrai pradedame pokyčius daugybėje sričių, tačiau laukia dar labai ilgas kelias.
Viena iš pagrindinių problemų, slegiančių daugelio mūsų pečius, yra žiaurus elgesys su gyvūnais. Taigi, 2020 metų „Oskarų” įteikimo ceremonijoje, atsiėmęs apdovanojimą už geriausią vaidybą, savo kalboje aktorius Joaquin Phoenix išrėžė skaudžią tiesą apie pieno pramonę ir bendrą žmonijos santykį su gamta.
„Mes kalbame apie kovą su neteisybe, mes kalbame apie kovą su įsitikinimais, jog viena tauta, vieni žmonės, viena rasė, viena lytis ar rūšis turi teisę dominuoti, kontroliuoti bei išnaudoti kitus nebaudžiamai… Aš manau, jog tapome labai atsiskyrę nuo gamtos pasaulio… Mes atsisukame į jį tik tuomet, kai grobstome natūralius išteklius. Mes jaučiamės turintys teisę dirbtinai apvaisinti karvę, o jai pagimdžius, pavogti kūdikį, nepaisant jos kančių ir klyksmų. O tada mes paimame jos pieną, kuris turėtų būti skirtas jos veršeliui, ir įpilame į savo kavą bei sausus pusryčius.
Mes bijome vien minties apie pokyčius, nes jaučiame, jog privalėsime kažką paaukoti, kažko atsisakyti. Tačiau žmonės iš prigimties yra tokie kūrybingi ir pažangūs, aš manau, kad kai gyvenime vadovaujamės pagrindiniais principais - meile ir užuojauta, galime kurti, vystyti ir įgyvendinti pokyčių sistemas, kurios būtų naudingos visoms jautriausioms būtybėms bei aplinkai.”
Savo kalboje aktorius atkreipė dėmesį į daugelį svarbių aspektų. Pirmiausia, džiugina tai, jog buvo minima pieno pramonė ir jos žiaurumas karvių atžvilgiu. Pavyzdys būtų įranga, trukdanti karvei žindyti veršelį, tokia kaip nosies žiedai, kurie sukurti tam, jog nujunkytų veršelius nuo karvės, kol jie vis dar būna kartu. Nosies žiedai būna plastikiniai arba metaliniai ir spygliuoti. Jie stipriai pritvirtinami prie veršelio nosies pertvaros, nors ir nėra praveriami. Kai veršelis bando žįsti pieną, įbeda karvei spyglius į tešmenį ir priverčia ją spirti arba atsitraukti nuo veršiuko.
Šis primityvus ir itin žiaurus veršelio nujunkymo būdas yra naudojamas tam, kad pienas būtų parduodamas žmonėms. Dažnai abu - motina ir veršelis būna atskiriami ir nusiunčiami mirti.
Sąlygos fabrikų ūkiuose taip pat yra siaubingos ir puikiai demonstruoja mūsų abejingumą gamtai. Pats gyvūnų ganymas yra viena iš pagrindinių miškų naikinimo priežasčių visame pasaulyje, ypač Amazonėje.
Tačiau viskas keičiasi. Tą įrodo faktas, jog pastaruoju metu didžiausias JAV pieno gamintojas „Dean foods” kartu su „Borden Dairy Co.“ pateikė bankroto bylas. Pastaroji yra viena iš seniausių ir didžiausių Amerikos pieno bendrovių, kuri ką tik tapo antra didžiausia pieno gamintoja per paskutinius du mėnesius, pateikusi bankroto bylą.
Vis dažniau kontraversiškai vertinamas ir pieno poveikis žmogaus organizmui.
Taigi, pokyčiai neabejotinai vyksta, tačiau tai ilgas procesas, kurio svarba augo dešimtmečius. Galiausiai, viskas atsisuka į žmogaus sąmoningumą. Žmonės, savo gyvenime priėmę teisingus sprendimus ir pakeitę gyvenimo būdą, rodo kitokį, tikresnį santykį su gamta. Kaip J. Phoenix sakė, kai kuriuos pokyčius vertiname kaip pasiaukojimą, tačiau juos įgyvendinus, pavyzdžiui, atsisakius pieno, suprantame, kad nieko neprarandame ir visa tai nėra jokia auka.
Be to, tai galioja ir dideliems gyvulininkystės verslams ir plastiko gaminių gamintojams. Vieną dieną šie produktai net nebus gaminami vien dėl to, kad žmonės nustos juos naudoti, kaip, pavyzdžiui, karvės pieną. Arba žmonių sąmoningumas pasikeis tiek, kad pasikeis ir šių įmonių požiūris ir privers ieškoti naujų alternatyvų.
Skaityti komentarus