°C
      2024 03 28 Ketvirtadienis

      Ar moteriškumui reikia sijono?

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      Autorius:
      2020-07-17 15:00:00

      Gyvename keistais laikais - moterys nebemoka būti moterimis, vyrai vyrais, mamos mamomis ir panašiai. Knygų, straipsnių, kursų ir seminarų gausa užtvindė virtualią ir realią erdves. Visi nori mokytis būti tuo... kuo jau yra gimę (moterimis, vyrais) arba tapę (tėvais). Šį kartą pakalbėkime apie vieną aspektą - moteriškumą. Ar tikrai moterims reikia mokytis būti moteriškomis ir kaip to pasiekti?

      Pradėkime iš pradžių: su kuo jums asocijuojasi moteris? Švelnumas? Gėlės? Motinystė?.. Tai, kas gera, gražu, tyra? 

      Tuo tarpu prancūzų istorikas Žiulis Mišlė rašė: Moteris yra dieviškų prieštaravimų stebuklas. Jam pritaria ir Lietuvoje gerai žinomas lektorius Dmitrijus Trockis, savo paskaitose nuolat lyginantis moteris su gamta - jos įvairios, kaip savo stichijomis ir metų laikais yra įvairi gamta. Įsidėmim šiuos du palyginimus ir pasidairom, ką mums siūlo moteriškumo praktikų skleidėjai.

      Moteris be sijono - ne moteris?

      Turbūt teko skaityti ar girdėti apie sijonuotus iššūkius. Moterys raginamos atsisakyti vyriškų rūbų ir tapti moteriškomis keičiant savo garderobą. Tikite, kad pakeitus vieną kitą išorinę detalę iš tiesų gali pakisti moters esmė? Sutikti su sijonų/suknelių idėja tarsi būtų galima - juk daugelį amžių moterys rengėsi būtent taip. Joms ir nereikėjo kelnių: skyrėsi moterų ir vyrų gyvenimo būdai ir veikla tiek šeimoje, tiek bendruomenėje ar už jos ribų. Tačiau laikai pasikeitė, kaip pasikeitė ir pačios moterys bei vyrai. Šiuo metu tarsi nedera skirstyti veiklas į vyriškas ar moteriškas, o rūbų dizaineriai neriasi iš kailio, kurdami kelnes, dalykinius kostiumus moterims. Ir tai yra gerai! 

      Nesupraskite manęs klaidingai. Sijonai bei suknelės - puikus moters pasirinkimas. Tačiau tai - tik išorės akcentai. Klaidinga būtų manyti, kad pakanka pakeisti rūbą ir viskas moters gyvenime pasikeis. Išorinis įvaizdis yra tik vidaus atspindys. Galime kiek nori keisti garderobą, tačiau tik to bus maža. Palyginimui, ar knygos turinys pasikeis, jei pakeisim jos viršelį? Norint, kad turinys atitiktų išorę, reiks keisti turinį. Kitaip vos kelis puslapius ar net sakinius perskaičius bus aišku, kas meluoja - tekstas ar jo įpakavimas... 

      Beje, į tą pačią temą. Vasarą feisbuke atsirado dar kiti iššūkiai, raginantys moteris išlaisvinti save iš liemenėlių ir/ar net kelnaičių. Esą tai padeda tekėti energijai ir skatina kitus pokyčius. Vėlgi, ir taip, ir ne. Vien išorinės praktikos nieko nepakeis, jei moteris liks viduje kokia buvusi. Netikinčioms patariu tiesiog išbandyti. Aš pati metus laiko buvau atsisakiusi kelnių - nešiojau tik sijonus, sukneles. Ir? Ir nieko. Pakuotės pokyčiai turiniui įtakos nepadarė, kol... neleidau sau būti ir jausti! Galvos skausmą tablete taip pat įmanoma numalšinti kuriam laikui, tačiau jis sugrįš, jei nebus panaikinta priežastis. Taip ir suknelės ar sijonai - tik tabletės, kurios moters vidaus nekeičia ir akių spindesiu nenušviečia...

      Šią išorės temą noriu baigti žavingosios aktorės Audrey Hepurn žodžiais: Moters grožis tai ne jos drabužiai, figūra ar šukuosenos forma. Moters grožis turi atsispindėti jos akyse, nes tai jos sielos veidrodis, kur gimsta meilė.

      Kaip jausmai padeda (pa)žadinti moteriškumą?

      O dabar prisimename prancūzų istoriką Žiulį Mišlė ir lektorių Dmitrijų Trockį. Jie abu nusakė moters esmę. Moteris yra ta, kuri sau leidžia būti tokia, kokia yra. Ji ta, kuri jaučia ir priima visus savo jausmus. Pabrėžiu - visus! Neretai mergaitės mokomos būti patogiomis: nerėkauk, netriukšmauk, nebėgiok, būk mandagi, gražiai elkis. Taip ir auga kartos moterų, kurios geba būti patogios aplinkai, tačiau ne sau. Jos jaučia, kad kažkas ne taip, slopina savo prasiveržiantį pyktį, užgeria ir suvalgo liūdesį, po makiažo sluoksniu slepia irzlumą ir pretenzijas, bet... Vieną dieną nutinka tai, ką jos artimiausi žmonės pavadina audra stiklinėje. Ji sprogsta (ir visai ne perkeltine prasme - juk sprogimo aidas sklinda toli!) tarsi be rimtos regimos priežasties. Taip nutinka, nes moteris buvo pratusi visus nepatogius (kitas klausimas - kam nepatogius?) jausmus ir emocijas nutylėti. 

      D.Trockis moteris ragina nebijoti savo jausmų. Prisiimti atsakomybę už tai, ką jaučiame. Juk jausmai nukreipti į konkretų asmenį. Jis moko jausmus išsakyti be perdėto taškymosi ir reakcijų, naudojant atsiprašymą. Juk tarsi nepatogu jausti neigiamus dalykus!? Atsiprašau, tačiau aš pykstu ir nenoriu su tavim bendrauti. Atsiprašau, jaučiuosi susierzinusi ir noriu pabūti viena. Ir panašiai. Mums reikalingi visi jausmai: tiek šviesūs, tiek tamsūs. Jie yra signalas pokyčiams. Jei nuolat jaučiu susierzinimą, gal per mažai ilsiuosi, nuolat esu alkana ar per daug dirbu? Joks kitas žmogus nepriims atsakomybės už mano dieną - tai galiu tik aš pati. Kai mano neigiami jausmai kyla dėl kito žmogaus veiksmų, verta jam tai išsakyti. Be pretenzijų ir kaltinimo. Būdamos tikros mes skatiname ir aplinkinių pokyčius. Pavyzdžiui, jei nuolat viena tvarkau namus ir niekas man nepadeda, natūralu, kad gali kilti pyktis. Ką daryti? Riksmai ir kaltinimai nepadės - visi susipyksime, o namai nuo to švaresni netaps. Verta namiškiams pasakyti: Aš pykstu, nes turiu viena tvarkytis. Jaučiuosi blogai, pavargstu. Man reikalinga pagalba. Prašau, išnešk šiukšles/išplauk grindis/ir t.t. 

      Vedų šaltiniai teigia (o gyvenimas įrodo), kad moterys mažiausiai 6 kartus jautresnės nei vyrai. Natūralu, kad ir jaučia jos stipriau. Leidžianti sau jausti moteris ir yra moteriška visa savo esybe. Taip, jie ne visuomet patogi kitiems, tačiau viduje - laisva, laiminga, kurianti ir dosni. Greta tokios moters kiti pražysta (kai ji skleidžia gaivius pavasario jausmus), sušyla (kai joje karaliauja vasaros saulė), tampa dosnūs (kai ji pati dosni kaip derlingas ruduo), susimąsto (kai ji skleidžia žiemišką nepasitenkinimą jų veiksmais). 

      Prašymai, dėkingumas, džiaugsmas veikti ir... suknelės!

      Moteris yra burtininkė, kuri keičia viską aplinkui šypsena, žvilgsniu, prašymu.

      Dalis skaitančių moterų gali paprieštarauti: Prašau, prašau vyro, o jis kaip nedaro nieko, taip nedaro. Ar tikrai? Mes ne visuomet skiriame prašymą nuo reikalavimo ir kontroliavimo. Turbūt teko girdėti posakį: Jei vyras pažadėjo padaryti - jis ir padarys. Nebūna priminti kas pusmetį! Juokas juokais, tačiau čia yra tiesos. Viskas priklauso nuo to, kiek moteris tiki vyru, į kurį kreipiasi su prašymu. Jei prašydama ji žino, kad jis padarys, nėra jokių abejonių - taip ir nutiks. Ir tikrai nereikės laukti pusę metų ar ilgiau. Kai vyras jaučia, kad moteris juo tiki, jis su malonumu daro tai, ko ji nori. 

      Neretai moterys bijo sulaukti neigiamo atsakymo, todėl augina viduje lūkesčius ir jų neišsako. Tai nėra teisinga kito žmogaus atžvilgiu. Nesame tie, kurie skaitome mintis. Turime kalbą, ją ir verta naudoti. Be to, svarbu prisiminti, kad kito ištartas NE nėra nukreiptas prieš mus. Lygiai kaip ir pačios tardamos kitam NE juk nesame prieš jį, esame už save. 

      Kai kiti žmonės žino, kad moteris yra autentiška, nesislepianti už patogių kaukių, jiems daug paprasčiau su ja bendrauti. Kai ji su džiaugsmu daro tai, ką mėgsta, skiria laiko sau ir pati save užsipildo, lengvai gali po to dalintis su aplinka. 

      Išmintinga moteris žino: aplinka atspindi jos vidų. Kuo labiau ji dėkinga už tai, ką savo gyvenime turi, tuo daugiau gausos ir gerų dalykų turi. Moteriškumas ne apie turėjimą daug, o apie gebėjimą būti dėkingai ir džiaugtis tuo, kas yra. Be pretenzijų pasauliui, gyvenimui ir savo vyrui. 

      Baigdama noriu vėl grįžti prie suknelių. Taip, jos moteris puošia ir tai nenuginčijama! Įdomu tai, kad moteriai vis labiau priimant save, savo jausmus, atsisakant kontroliuoti pasaulį ir jos garderobas natūraliai keičiasi. Ne todėl, kad kažkas pasakė, kad taip reikia. Jai tiesiog to norisi. Keičiantis knygos turiniui ir viršelis ima keistis. Tokie dėsniai. Ir jie veikia. 

      Šį kartą dedu tašką, tačiau tema apie moteriškumą ir moteris toli gražu nėra baigta. Iki kitų susitikimų!

      Skaityti komentarus